Žalumoje paskendęs
Radeboilis - laiko bėgyje iš
aštuonių kaimų susiformavęs miestas palei senąjį pašto kelią tarp Karališkosios sostinės Drezdeno ir buvusios vyskupo rezidencijos Meisene. Jis įsispraudęs tarp šiaurinėje pusėje besidriekiančių vynuogynų ir pietuose tekančios Elbės.
Radeboilis dar vadinamas
Saksonijos Nica - taip šią vietovę, kuri tiesiogai ribojasi su Saksonijos sostine, dar 1860 m. pavadino
karalius Johanas. Kaip ir prieš 150 metų, taip ir dabar - tai viena populiriausių gyvenamųjų vietovių visam Drezdeno regione.
Taip 1917 m. atrodė Moltkės gatvė (dabar
Einšteino gatvė). Kaip ir kairėje pusėje matomas pastatas
Karlo Markso gatvė 1 (tuomet Bismarko gatvė), taip ir dešinėje pusėje esantis
viešbutis "Tarp liepų", veikia ir šiandien.
Dar vienas tų pačių metų atvirukas - Rytų (dabar
Maksimo Gorkio) ir Leipcigo (dabar
Meiseno)
gatvių susikirtimas. Centre matomas pastatas -
Meiseno gatvė 112 išlikęs iki mūsų dienų.
1905 m. atviruke
Reicho gatvė su savo vilomis tuometiniame
Viršutiniame Liosnice, kuris į Radeboilio sudėtį įtrauktas 1934 m.
1910 m. atviruke tame pačiame vilų rajone buvusi Kaizerio Vilhelmo gatvė (dabar
Emilio Hiogo gatvė). Pirmame plane matyti vilos
Nr. 8,
Nr. 10, ir
Nr. 12.
Tų pačių metų atviruke - sekanti greta esanti
Sofijos gatvė (dabartinės
Eduardo Bilco gatvės atkarpa tarp
Alvsleben aikštės ir
Eduardo Bilco aikštės).
1900-ųjų metų atviruke pavaizduota Karaliaus aikštė (dabartinė
Rozos Liuksemburg aikštė). Centriniame plane matoma tuometinė
Žemutinio Liosnico rotušė, kurioje dabar veikia
Meiseno krašto muzikos mokykla.
1905 m. atviruke pavaizduota 1900 m. pastatyta
Radeboilio rotušė tuometinėje Vilhelmo gatvėje. Ji savo funkciją atlieka po šiai dienai o dabartinis jos adresas -
Pestalocio gatvė 6.
1928 m. atviruke matome
Liosnico realinę gimnaziją esančią
Štainbacho gatvėje Nr. 21. Dabartinis jos pavadinimas -
Liosnico gimnazija.
1920 m. atviruke pavaizduota Neogotikinė
Frydensburgo pilis, buvusi kalnų užeiga, pastatyta ant vynuogyno šlaito krašto. Dėl jos ir gatvė, kurioje ji randasi, buvo taip ir pavadinta -
Viršutinės pilies gatvė.
1924 m. atvirukas. Jame iš
Liosnico upelio slėnio atsiveria vaizdas į vynuogyno smuklę "Zum Pfeiffer" (pavadinimo kilmė nuo pavardės), esančią čia nuo 1695 m. Jos funkcija praktiškai nepakitusi ir mūsų laikas - dabar čia yra
viešbutis.
1916 m. atviruke matomi buvusios
Bilco sanatorijos (kitaip vadinamos
Liosnico pilies), kurią 1892 m. įkūrė gydytojas natūropatas
Eduardas Bilcas.
Gatvė, kurioje randasi šis pastatas, taip pat pavadinta jo vardu.
1913 m. atviruke - buvę
Zerkovico užeigos namai tuometinio to paties pavadinimo
kaimo centre. Pastatas, kuris randasi
Kiotčenbrodos gatvėje 39, su kai kuriais pakitimais išlikęs ligi mūsų dienų. Nuo 2012 m. jame veikia
Melo muziejus.
1926 m. atvirukas. Taip tuomet atrodė
Krantinės gatvė prie Elbės tuometinėje
Kiotčenbrodoje, kur prisišvartuodavo garlaiviai. Antras iš kairės pastatas - šiandieninis
restoranas "Garlaivis".
1913 m. atvirukas, kuriame matyti
Slėnio smuklė. Ji buvo pastatyta 1875/76 metais
Liosnico slėnio gatvėje. Pastatas buvo nugriautas 2000 m. o dabar
toje vietoje pastatyti gyvenamieji namai.
1921 m. atvirukas, kuriame pavaizduota
Bussard'o putojančio vyno gamykla, įkurta 1836 m. ir veikė
šioje vietoje iki 1978 m. Kadangi pastatas yra saugomas valstybės - jis nebuvo nugriautas, o konvertuotas į
daugiabutį gyvenamajį namą (2009 m.).
