Špitzhauzo laiptai

Špitzhauzo laiptai (vok. Spitzhaus - viršutinis namas) kylantys vynuogyno šlaitu, sujungia Hofliossnico vyno daryklą, esančią apačioje, su Bismarko bokštu, stovinčiu viršuje. Laiptai, kurių viršų vainikuoja kiauto pavidalo paviljonas, ir  istorinis Radeboilio vynuogyno peizažas, yra įtraukti į nacionalinio paveldo objektus.

Laiptų pastatymo idėja priklauso Augustui Stipriajam, o sukurti juos 1710 metais buvo pavesta tuometiniam rūmų architektui Mateusui Danieliui Piopelmanui. Deja autorius savo darbo rezultato taip ir neišvydo - įdėja buvo įgyvendinta jam jau mirus, 1747-1750 metais.

Tai buvo didžiausi barokiniai laiptai Saksonijoje. Juose yra 397 laipteliai, jų ilgis 220 metrų o į aukštį jie kyla 76 metrus. Po šimtmečio, 1845-1847 metais juos restauravo statybų meistras Karlas Moritzas Haenelis, o 1992-1993 metais jau vėl ganėtinai nušiurę laiptai buvo visiškai atstatyti naudojant smiltainį iš Postos ir Meiseno granitą.

Nuo laiptų viršaus atsiveria nuostabus vaizdas - Elbės slėnis ir jame įsikūręs Radeboilio miestas.

Nuotraukos: http://www.flickr.com/people/7sky/

 

Nuo 2005 metų laiptai turi ir savo kasmetinį renginį. Čia vyksta ekstremalaus sporto rungtis - Saksonijos Everesto laiptų maratonas. Šių varžybų dalyviai turi subėgioti laiptas aukštyn ir žemyn 100 kartų. Sumoje gaunasi 79.400 laiptelių ir 84390 metrų atstumas - dviguba maratono distancija, kurią reikia įveikti ne daugiau nei per 24 valandas.

Naktį apšviesti laiptai taip pat gražiai atrodo.
Nuotraukų autorius: rene_dresden.

Ir naktinė Radeboilio panorama.

Namas su Marija ant kampo

Nuo 1514 metų gotiška Mergelės Marijos su vaikeliu figūra ant namo Prie Turgaus 20 kampo padovanojo pavadinimą istoriniam pastatui. Jau virš 400 metų šis pavadinimas figūruoja visuose rašytiniuose šaltiniuose. Pačio pastato istorija prasideda 14 amžiuje, kai šioje vietoje buvo pastatyti Pirnos svečių namai. Vėlesniais laikais pastatas ne kartą keitė savo paskirtį - čia buvo ir monetų kalykla, ir alaus darykla ir kepykla.
Šiandien neseniai atnaujintas (2012m.) šis architektūros perlas spindi Pirnos Turgaus aikštės šiaurės rytų pusėje.

Vienas iš ženklesnių momentų namo istorijoje - 1813 metais čia, tuomet prekybininko Friedricho Gotthelfo Meißnerio namuose, savo žygio metu kelioms dienoms buvo apsistojęs Napoleonas. Šiam įvykiui pažymėti ant namo sienos pritaisyta memorialinė lenta.

Po namo rekonstrukcijos pirmame aukšte esančioje užeigoje Marijos kampas, su viduramžių skliautinėmis lubomis ir jos sienų ir lubų freskomis, kuriose didžiausias dėmesys buvo skiriamas daugeliui smulkių detalių iš šio pastato istorijos.

Vos įėjus į vidų, svečių salėje matome nuostabius viduramžių skliautus.

Atskiras monetų rūsys turbūt nuteiks romantiškai vakarienei.

Susitikimams ar šventėms skirta salė - Napoleono skliautai.

Na o pasėdėti ir išgerti šviežio alaus galima idiliškoje saulėtoje terasoje.

Deja šių metų birželio mėnesio potvynis nepasigailėjo šio namo, kaip ir viso Pirnos senamiesčio. Stipriai nukentėjo pirmas aukštas ir rūsys. Tad restauravimas ir atnaujinimas užtruks iki kitų metų vidurio.

Paminklas "Griuvėsių moteris"

Priešas Drezdeno Naujosios rotušės rytinį sparną, gražios pievelės viduryje stovi skulptoriaus Valterio Reinholdo 1952 metais sukurta griūvėsių moters skulptūra. Šis paminklas įamžina daugelio moterų, kurios valė miestą nuo griuvėsių pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, darbą. Šios moterys savo darbu padėjo pamatus barbariškai nusiaubto miesto atstatymui.

Pradžioje skulptūra buvo nulieta iš ketaus, bet vėliau - 1967/68 metais pakeista į bronzinę. 1991 metais paminklas buvo restauruotas.

 Drezdenas, Rotušės aikštė
 Google gatvės vaizdas

Paminklas karaliui Albertui Freitalyje

Po populiaraus tarp žmonių Saksonijos karaliaus Alberto mirties Sibyllenorte 1902 metų birželio 19 d., jau tų pačių metų liepos 9 d. Plaueno slėnio konservatyviosios draugijos valdančioji taryba inicijavo aukų rinkimą monumento pastatymui.

Siūlomas paminklas, viena vertus turėjo pagerbti velionį Saksonijos monarchą, kita vertus, išreikštį žmonių dėkingumą už pagalbą po 1897 metų potvynio. Paminklą nuspręsta pastatyti gerai matomoje vietoje, tad galiausiai buvo pasirinktas Feitalio Vėjo kalnas.

Paminklo statyba prasidėjo 1903 m. lapkričio mėnesį ir dėl palankaus oro vyko gan sparčiai. 1904 m. balandžio pradžioje jau buvo matomas 17 metrų  aukščio  obeliskas.Statybai buvo panaudota 500 kubinių metrų smiltainio iš karjero Kleinnaundorfe. Karaliaus Alberto memorialo iškilmingas atidarymas buvo planuojamas per antrąsias jo mirties metines - 1904 metų birželio 19 d., tačiau gegužės mėnesį staiga mirus princo Johanno Georgo žmonai Marijai Izabelai, iškilmės buvo nukeltos vėliasniam laikui.

Pagaliau 1904 m. liepos 3 d. vietinėje spaudoje buvo paskelbta kad paminklo pašventinimo apeigos įvyks rugpjūčio 18 d. Daugeliui žmonių šios iškilmės tapo visuotine švente nors atsižvelgiant į medžių tankumo ribojamą erdvę reikėjo daug kantrybės kad ten patektum.

Svečiais buvo daug aukščiausios valdžios pareigūnai, vietos pramonės ir kalnakasybos įmonių atstovai, 23 bendruomenių komitetų nariai ir 74 įvairių sluoksnių draugijų, didesnėmis ar mažesnėmis aukomis prisidėjusių prie paminklo statybos, nariai. Taip buvo išreikštas  bendruomeniškumo ir patriotizmo jausmas - vertybės, klaidingai interpretuojamos šiais laikais.
Labiausiai matomas paminklas kalno plynaukštėje daugiau nei šimtmetį sveikina gyvenimą ir darbą slėnyje.

Kažkam kadaise tai buvo gyventojų samoningumo parodymas o kažkam ir kai kas daugiau. Pirmasis pasaulinis karas ir lapkričio revoliucijos, politinės permainos, su oru susijęs nusidėvėjimas ir nepilnamečių vandalų siautėjimas paliko pėdsakus ant paminklo.

2008 metų gegužės 30 d., po metus trukusių restauravimo darbų paminklas buvo atidarytas ir naujai atidengta bronzinė plokštė su užrašu.
Restauracija buvo finansuojama didžiąja dalimi iš aukų.

 Paminklo vieta žemėlapyje:
 Vėjo kalnas , Freitalis , Vokietija

Freitalio panorama nuo paminklo apžvalgos aikštelės.

Spalvinga Noištato respublika 2013

Didžiausia Drezdeno Noištato rajono šventė Spalvinga Noištato respublika šiemet šurmuliavo praėjusį savaitgalį (birželio 14-16 dienomis).
Kaip ir kasmet dalis rajono tarp Alauno aikštės, Kenigsbriuko gatvės ir Martyno Liuterio aikštės transformavosi vakarėlių ir linksmybių zoną.

Parduotuvės, kavinės, meno ir kultūros organizacijos esančios šioje zonoje persikėlė į gatves priešais savo pastatus.Žmonės galėjo mėgautis virš šimto koncertų ir meno renginių tiesiog gatvėse. Muzika aidėjo lig vėlyvos nakties, nes tuo metu gatvėse buvo ypač daug žmonių.

Ši didžiulė šventė neturi vieningo programos organizatoriaus. Daugelis žmonių turi savo renginius todėl Spalvinga Noištato respublika susideda iš daugelio atskirų renginių. Šių metų šventės tema - "vėliavos, spalvos, pusryčiai". Šiuo šūkiu primenamos šventės ištakos.

Visi restoranai ir užeigos viliojo svečius specialiais pasiūlymais. Tame tarpe ir daugelio miestiečių pamėgtas meksikietiško maisto restoranas
                  Espitas
  

Na o šventės kulminacija - naktinis apelsinų mūšis Alauno gatvėje. Žinomas Drezdeno fotografas Lotharas Lange įamžino šį įvykį.


   

Vienu žodžiu - šventė ypatinga.
Tiesiog tik savaitei praėjus po didžiulio potvynio šio miesto gyventojai rodo, kad jie glaudžiai gali ne tik krauti smėlio maišus, bet ir kartu linksmai švęsti.

Ši kasmetinė šventė švenčiama nuo nuo 1990 metų.
Jos internetinis puslapis

 

Drezdenas grumiasi su Elbe

Birželio pirmosiomis dienomis pradėjusi tvinti Elbė užliejo Pietryčių Vokietijos gyvenvietes, esančias prie šios upės. Potvynio viršūnė pasiekė Drezdeną ketvirtadienio (birželio 6) ryte - 8,75 metrų ir sąlyginai stabilizavosi.

Taigi, potvynio lygis yra gerokai mažesnis už vadinamą šimtmečio potvynį 2002 metais. maždaug iki 9,40 metrų. Nuo tada Drezdene buvo daug investuojama apsisaugojant nuo potvynių. Senamiestis dabar yra apsaugomas mobiliosiomis apsaugos sienomis bei statomomis užtvaromis iš maišų su smėliu.


Įvykių chronologija: 

04.06.2013
Uždaromos kertinės Leipcigo , Magdeburgo ir Austrijos (nuotraukoje) gatvės.
Iš Gohlis rajono, kur dauguma žmonių gyvena privačiame sektoriuje, evakuota apie 900 miestiečių.

Jau anksčiau uždarytas automobiliams lieka tiltas "Mėlynasis stebuklas". Juo leidžiama eiti tik pėstiesiems.
Uždaroma žemiausia Tolkevico gatvės atkarpa.

05.06.2013
Vandens lygis Elbėje toliau kyla. Išlieka 4 (aukščiausias) perspėjimo lygis. Jos intakams - Lokvitzbachui ir Vaisericui kol kas taikomas 2 perspėjimo lygis.

Ties "Mėlynuoju stebūklu" vandens lygis pakilęs iki 8,50 metro, todėl jis uždaromas ir pėstiesiems.
Žemutinės Vartos tiltas taip pat uždarytas.

Kaip ir per kiekvieną didesnį potvynį pastoviai užpilama požeminė pėsčiųjų perėja prie Naujamiesčio turgaus.

06.06.2013
Dambos ir pylimai toliau stebimi. Policija saugo apsaugines sieneles siekiant užkirsti kelią patekti į šią zoną pašaliniams. Taip pat gyventojai raginami būti supratingais.

 
Situacija ties Marijos tiltu.

07.06.2013
Vanduo minimaliai atslūgo. Lygis - 8,52 metro.
Zemperio operos rūmai Drezdene yra apsaugoti mobiliųjų potvynių apsaugos sienų.

Situacija Laubegaste. Šalia Elbės esantys namai vis dar neprieinami.
Juos pasiekti laivais padeda karškiai iš Bundesvero.

Tos dienos vaizdas nuo naujai pastatyto Miško pilaitės tilto. 

Pilkas dangus. Pyšeno rajone Leipcigo gatvė apsaugota ilgiausia mieste smėlio maišų sienele.








08.06.2013
Lygis - 8,52 metro.
Dynamo stadione įkurtas pagalbos nuo potvynio centras. Jame nukentėjusiems nuo potvynio nesudėtinga gauti maisto ir drabužių.

Nors potvynio pikas jau praėjo, tačiau vandens lygis krenta labai lėtai.
Tūkstančiai žmonių vis dar negali sugrįžti į savo namus. Mieste dar apie 4900 namų ūkių vis dar be elektros energijos.

09.06.2013
Vandens lygis Elbėje toliau krenta.
Noištate Medienos sandėlio gatvelė (nuotraukoje) vis dar uždaryta, tačiau Diakonijos ligoninė visiškai prieinama.

10.06.2013
Elbė traukiasi. Vandens lygis krenta 2-3 centimetrus per valandą.
Atslūgus vandeniui Leipcigo gatvėje (nuotraukoje) lieka daug dumblo.

11.06.2013
Vandens lygis yra žemas - pakartotinio kilimo nesitikima. Vandens lygiai per pastarąsias dienas toliau mažėjo Vaiserice (nuotraukoje) ir Lokvitzbache, todėl Drezdeno aplinkos departamentas nusprendė atšaukti pavojaus lygį abiems šioms upėms.

Per sekančias dienas Elbė galutinai traukėsi. Miestas dėkingas tūkstančiams savanorių atskubėjusių jam į pagalbą.