"Trijų riešutėlių" magija - mūsų Pelenė sugrįžo!

Moritzburgo pilis žiemą! Man šis vaizdas neatsiejamas nuo pirmą kartą vaikystėje matyto filmo Trys riešutėliai pelenei. Ir nors metams bėgant šią pasaką žiūrėjau dar ne vieną kartą - bet jos emocinis patrauklumas taip ir lieka neišdildomas.

2013 m. buvo gražiai atšvęstas filmo 40-metis, o štai po dvejų metų pertraukos, lapkričio 7 d. lankytojų pamėgta speciali paroda vėl pakvietė pasinerti į gražiausios visų laikų filmo-pasakos kerintį pasaulį. Šios parodos tikslas - su smulkmenomis perteikti lankytojams filmo atmosferą.

450 kv. metrų plote, 10-yje kambarių, kur anksčiau dioramose buvo vaizduojamos scenos iš filmo, dabar naujai sukurtas pelenės pasaulis. Pavyzdžiui - įrengti šį "Pelenės mišką" su medžių kamienais kainavo daug pastangų.

Čia taip pat eksponuojami penki originalūs drabužiai iš filmo - įskaitant karaliaus, pamotės bei įvairių šokėjų. Be to yra keturios aukštos kokybės suknelės, kurios buvo pasiūtos pagal originalių specifikacijas. Be to kelia susižavėjimą ir kiti originalūs rekvizitai.

Ekspozicijoje, žinoma, galima pamatyti ir nemažai filmo scenų. Jos primena pelenės, kurią suvaidino aktorė Libuše Šafránková, virsmą princese. O viskas, kaip žinoma, prasidėjo nuo trijų lazdyno riešutėlių gautų iš pelėdos Rozali.

Pirmame ji rado medžiotojo kostiumą, kuriuo apsirengusi demonstravo princui (aktorius Pavelas Trávníčekas) ir jo draugams meistriškumą šaudyme iš lanko. Savo taiklumu ji pranoko visus, ir kai tik buvo paskelbta geriausiu šauliu, nepastebimai pasišalino iš medžioklės.

Antrame riešutėlyje buvo balinė suknelė, kurią apsirengusi pelenė sėdo ant savo žirgo Jurášeko ir nujojo į pilį, kur vyko puota. Na o princas, sužavėtas nepažįstamosios viešnios grožio, paprašė jos rankos, bet pelenė uždavusi jam 3 mįsles, pabėgo iš pilies.

Grįžusi namo pelenė atidarė trečią riešutėlį ir labai nusebo pamačiusi ten jau vestuvinę suknelę. Na o princas tuo metu pamotės ūkyje visoms merginoms matavo jos paliktą batelį. Nė vienai netiko. Tada visų nuostabai, į kiemą raita ant Jurašeko atvyksta Pelenė apsivilkusi nauja suknele. Ir žinoma - batelis jai tiko.

Parodoje netgi yra sukurta improvizuota 70-ųjų stiliaus kino foje su užuolaidomis iš raudono audeklo. O joje ekspozicijos rengėjai lankytojams siūlo paimti po lazdyno riešutą, kuris vis dar atlieka svarbų vaidmenį parodos metu. Beje,- jų visam žiemos laikotarpiui atsivežta net 300 kg.
Turo pabaigoje, kaip įprasta, vilioja pilies virtuvė. Ten galima išgerti kavos ir paragauti skanaus pyrago.

Žiemos paroda "Trys riešutėliai pelenei" Moritzburgo pilyje.
http://www.schloss-moritzburg.de/drei_haselnuesse_fuer_aschenbroedel/.

Pradžia - 2015.11.07. Pabaiga - 2016.02.28.

Moritzburgas. Fazanų pilaitė.

Fazanų pilaitė - ko gero mažiausia Karališkoji pilis Saksonijoje, buvo pastatyta 1769-1782 metais apie 2.5 kilometro į rytus nuo Medžioklės pilies, prie Bernsdorfo žemutinio didžiojo tvenkinio. Šis vėlyvojo baroko stiliaus statinys su kinietiškais motyvais buvo skirtas didikų šeimoms apsistoti medžioklės metu.

Tokį savo pavadinimą gavo dėl vėlesniu metu šalia pilaitės atsiradusio laukinių paukščių aptvaro. Jame buvo veisiami ir auginami fazanai, kurie vėliau būdavo patiekiami ant karališkojo stalo. Nuo neatmenamų laikų keptas fazanas buvo itin vertinamas delikatesas aukštuomenės puotose.

Dviaukštė kvadratinės formos pilaitė, kurios kraštinės ilgis tik 13,4 metrų, tai dviejų tuometinių Karališkųjų rūmų architektų- Johano Danieliaus Šadės ir Johano Gotlybo Hauptmano kūrinys, ir buvo naudojama kaip Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto I vasaros rezidencija.

Prie pastato yra gražūs barokiniai laiptai - į rytus ir į pietus. Labiau nutolę pietiniai, kurių pagrindo centre įkomponuota Putto skulptūra, palaipsniui pereina į išplėstą parką, kurį pagal to meto ir vietos tradicijas puošia įvairios skulptūros iš smiltainio.

Nuo rytinės terasos pusės atsiveria nuostabus vaizdas į tvenkinį bei  švyturį, stovintį molo gale. Pačiai pilaitei puošnumo suteikia visuose keturiuose jos kampuose esančios elnių skulptūros, bei prie šiaurinės pusės įėjimo už suolo iš smiltainio stovinti medžioklės deivės Dianos statula.

Na o vainikuoja pastatą kinietiškas akcentas - ant pagalvės patogiai įsitaisiusio Mandarino ir jam virš galvos skėtį nuo saulės laikančio berniuko figūros. Papūtus stipresniam vėjui visa ši konstrukcija, sumontuota ant specialaus rėmo, linguoja - taip mandarinas pasveikina atvykstančius.

Pilaitės interjeras taipogi unikalus. Pirmame aukšte esančiame miegamajame sienos papuoštos plunksnų tapetais. Šiam grožiui 18-ame amžiuje sukurti prireikė 42 kilogramų arba apytiksliai 250 000 plunksnų. Medžiagos "tiekėjais" tuomet buvo žąsys, didžiosios antys, povai ir fazanai.

Ant šalia esančio kinietiško kabineto sienų- tos šalies motyvais išsiuvinėti šilkiniai tapetai. Bėgant metams jie aišku išbluko, o juos atkuriant 2010-2013 metais specialistai rėmėsi tik juodai-baltomis 30-ties metų senumo nuotraukomis. Čia teko pasitelkti kompiuterizuotą siuvinėjimo mašiną- ir : rezultatas buvo stulbinantis.

Viršutiniame aukšte įsikūrė didžiausias pastato kambarys- valgomasis su savo paauksuotais tinko ornamentais. Pro didelius galima gėrėtis Veneros fontanu ir kanalu pasiekiamą tolumoje matomą barokinę pilį. Šioje salėje savaitgaliais rengiamos civilinės vestuvių ceremonijos.

 http://www.schloss-moritzburg.de/de/fasanenschloesschen.

 Fazanerija  , 01468 , Moritzburgas , Vokietija
 Google žemėlapyje.

Moritzburgas. Pasakų pilis ir jos lobiai.

Baroko stiliaus pilis dirbtinėje saloje vidury tvenkinio, kurią kasmet aplanko tūkstančiai lankytojų, buvo pastatyta 18-ame amžiuje. Nuo tada ji tarnavo kaip tuometinio Lietuvos ir Lenkijos karaliaus bei Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo medžioklės ir vasaros rezidencija.

Šiaurinėje tvenkinio pusėje 1728 m. buvo sukurtas pilies parkas - U formos 230 m. ilgio ir 150 m. pločio, per kurio centrą prasitesia centrinė alėja nuo pilies o ją kerta 2 kryžminiai takai. Pietinėje jo pusėje stovi išlikę du kavaleristų (sargybinių) nameliai.

Ekskursijos po pilį ir jos vaizdingas apylinkes suteikia galimybę pažvelgti į to meto dvariškių gyvenimą ir jų pasilinksminimus grįžus iš medžioklės. Įspūdingas interjeras, brangūs baldai, paveikslai ir indai liudija apie jų buitį bei valgymo kultūrą.

Pagrindinėje pilies, kurioje iš viso yra 200 kambarių, menėje esanti viena didžiausių Europoje medžioklės trofėjų kolekcija primena Vetinų dinastijos valdovų ir jų svečiams medžioklės teikiamus malonumus. Jai pasibaigus čia vykdavo prabangūs pokyliai.

Taip pat šioje pilyje yra didžiausia pasaulyje barokinių odinių tapetų kolekcija - jais papuoštos sienos 11-oje kambarių. Įspūdingi ir didelio formato - juose antikinės mitologijos vaizdai, daugiausia dėmesio skiriant romėnų medžioklės deivei Dianai. Siekiant išsaugoti šį unikalų grožį jie jau daugelį metų kuopščiai restauruojami.

Plunksnų kambarys, kuriame stovi Augusto Stipriojo lova (1723 m. nupirkta Londone), taip pat unikalus. Čia ant sienos kabantys kilimai bei baldakimas pagaminti iš skirtingų spalvų plunksnų. Turbūt daug povų, patarškų, ančių ir fazanų dėl to žuvo, bet kvapą gniaužiantis reginys visą tai atperka.

Pilį iš visų pusių supa didžiulė terasa su baliustrada, kuri papuošta begale įvairių skulptūrų iš smiltainio. Jos atspindi Moritzburgo, kaip medžioklės ir linksmybių pilies pobūdį. Be šešių didelių medžiotojų skulptūrų ten stovi daug vazų ir vaikų figūrų.

1972/73 metų žiemą pilis tapo filmavimo aikštele - čia buvo kuriamos Vokietijos - Čekoslovakijos filmo Trys riešutėliai pelenei scenos. Tuomet dar niekas nemanė, kad šis filmas taps toks populiarus ir išliks tokiu netgi po daugelio metų - 2013 metais buvo gražiai paminėtas filmo keturiasdešimtmetis.

Būtent žiemos metu, kai vyko filmavimas, šiemet (Nuo 2015.11.07 iki 2016.02.28) autentiškoje aplinkoje bus surengta speciali paroda skirta šiam filmui. Be abejo tas įvykis negrįžtamai įėjo į pilies istoriją o jį įamžina turbūt visiems laikams ant terasos laiptų paliktas pelenės batelis.

  http://www.schloss-moritzburg.de.

  Pilies alėja , 01468 , Moritzburgas , Vokietija
  Google žemėlapyje.



------------------------------------------------------------------------------------
Pilies istorija atvirukuose:

Ofortas (1733 m.)

Spalvotas vario raižinys (apie 1800 m.)

Litografija (1834-1835 m.)

Atvirukas (apie 1900 m.)

Šernai laukinių žvėrių aptvare.
Atvirukas (1905 m.)

Atvirukas (1907 m.)

Atvirukas (1914 m.)

Atvirukas (apie 1930 m.)

Pagrindinė menė.
Atvirukas (apie 1930 m.)

Terasa.
Atvirukas(1932 m.)

Atvirukas (1963 m.)

Atvirukas (apie 1970 m.)

Atvirukas (1988 m.)

Radeboilis senuosiuose atvirukuose

Žalumoje paskendęs Radeboilis - laiko bėgyje iš aštuonių kaimų susiformavęs miestas palei senąjį pašto kelią tarp Karališkosios sostinės Drezdeno ir buvusios vyskupo rezidencijos Meisene. Jis įsispraudęs tarp šiaurinėje pusėje besidriekiančių vynuogynų ir pietuose tekančios Elbės.

Radeboilis dar vadinamas Saksonijos Nica - taip šią vietovę, kuri tiesiogai ribojasi su Saksonijos sostine, dar 1860 m. pavadino karalius Johanas. Kaip ir prieš 150 metų, taip ir dabar - tai viena populiriausių gyvenamųjų vietovių visam Drezdeno regione.

Taip 1917 m. atrodė Moltkės gatvė (dabar Einšteino gatvė). Kaip ir kairėje pusėje matomas pastatas Karlo Markso gatvė 1 (tuomet Bismarko gatvė), taip ir dešinėje pusėje esantis viešbutis "Tarp liepų", veikia ir šiandien.

Dar vienas tų pačių metų atvirukas - Rytų (dabar Maksimo Gorkio) ir Leipcigo (dabar Meiseno) gatvių susikirtimas. Centre matomas pastatas - Meiseno gatvė 112 išlikęs iki mūsų dienų.

1905 m. atviruke Reicho gatvė su savo vilomis tuometiniame Viršutiniame Liosnice, kuris į Radeboilio sudėtį įtrauktas 1934 m.

1910 m. atviruke tame pačiame vilų rajone buvusi Kaizerio Vilhelmo gatvė (dabar Emilio Hiogo gatvė). Pirmame plane matyti vilos Nr. 8, Nr. 10, ir Nr. 12.

Tų pačių metų atviruke - sekanti greta esanti Sofijos gatvė (dabartinės Eduardo Bilco gatvės atkarpa tarp Alvsleben aikštės ir  Eduardo Bilco aikštės).

1900-ųjų metų atviruke pavaizduota Karaliaus aikštė (dabartinė Rozos Liuksemburg aikštė). Centriniame plane matoma tuometinė  Žemutinio Liosnico rotušė, kurioje dabar veikia Meiseno krašto muzikos mokykla.

1905 m. atviruke pavaizduota 1900 m. pastatyta Radeboilio rotušė tuometinėje Vilhelmo gatvėje. Ji savo funkciją atlieka po šiai dienai o dabartinis jos adresas - Pestalocio gatvė 6.

1928 m. atviruke matome Liosnico realinę gimnaziją esančią Štainbacho gatvėje Nr. 21. Dabartinis jos pavadinimas - Liosnico gimnazija.

1920 m. atviruke pavaizduota Neogotikinė Frydensburgo pilis, buvusi kalnų užeiga, pastatyta ant vynuogyno šlaito krašto. Dėl jos ir gatvė, kurioje ji randasi, buvo taip ir pavadinta - Viršutinės pilies gatvė.

1924 m. atvirukas. Jame iš Liosnico upelio slėnio atsiveria vaizdas į vynuogyno smuklę "Zum Pfeiffer" (pavadinimo kilmė nuo pavardės), esančią čia nuo 1695 m. Jos funkcija praktiškai nepakitusi ir mūsų laikas - dabar čia yra viešbutis.

1916 m. atviruke matomi buvusios Bilco sanatorijos (kitaip vadinamos Liosnico pilies), kurią 1892 m. įkūrė gydytojas natūropatas Eduardas Bilcas. Gatvė, kurioje randasi šis pastatas, taip pat pavadinta jo vardu.

1913 m. atviruke - buvę Zerkovico užeigos namai tuometinio to paties pavadinimo kaimo centre. Pastatas, kuris randasi Kiotčenbrodos gatvėje 39, su kai kuriais pakitimais išlikęs ligi mūsų dienų. Nuo 2012 m. jame veikia Melo muziejus.

1926 m. atvirukas. Taip tuomet atrodė Krantinės gatvė prie Elbės tuometinėje Kiotčenbrodoje, kur prisišvartuodavo garlaiviai. Antras iš kairės pastatas - šiandieninis restoranas "Garlaivis".

1913 m. atvirukas, kuriame matyti Slėnio smuklė. Ji buvo pastatyta 1875/76 metais Liosnico slėnio gatvėje. Pastatas buvo nugriautas 2000 m. o dabar toje vietoje pastatyti gyvenamieji namai.

1921 m. atvirukas, kuriame pavaizduota Bussard'o putojančio vyno gamykla, įkurta 1836 m. ir veikė šioje vietoje iki 1978 m. Kadangi pastatas yra saugomas valstybės - jis nebuvo nugriautas, o konvertuotas į daugiabutį gyvenamajį namą (2009 m.).