Radeboilis senuosiuose atvirukuose

Žalumoje paskendęs Radeboilis - laiko bėgyje iš aštuonių kaimų susiformavęs miestas palei senąjį pašto kelią tarp Karališkosios sostinės Drezdeno ir buvusios vyskupo rezidencijos Meisene. Jis įsispraudęs tarp šiaurinėje pusėje besidriekiančių vynuogynų ir pietuose tekančios Elbės.

Radeboilis dar vadinamas Saksonijos Nica - taip šią vietovę, kuri tiesiogai ribojasi su Saksonijos sostine, dar 1860 m. pavadino karalius Johanas. Kaip ir prieš 150 metų, taip ir dabar - tai viena populiriausių gyvenamųjų vietovių visam Drezdeno regione.

Taip 1917 m. atrodė Moltkės gatvė (dabar Einšteino gatvė). Kaip ir kairėje pusėje matomas pastatas Karlo Markso gatvė 1 (tuomet Bismarko gatvė), taip ir dešinėje pusėje esantis viešbutis "Tarp liepų", veikia ir šiandien.

Dar vienas tų pačių metų atvirukas - Rytų (dabar Maksimo Gorkio) ir Leipcigo (dabar Meiseno) gatvių susikirtimas. Centre matomas pastatas - Meiseno gatvė 112 išlikęs iki mūsų dienų.

1905 m. atviruke Reicho gatvė su savo vilomis tuometiniame Viršutiniame Liosnice, kuris į Radeboilio sudėtį įtrauktas 1934 m.

1910 m. atviruke tame pačiame vilų rajone buvusi Kaizerio Vilhelmo gatvė (dabar Emilio Hiogo gatvė). Pirmame plane matyti vilos Nr. 8, Nr. 10, ir Nr. 12.

Tų pačių metų atviruke - sekanti greta esanti Sofijos gatvė (dabartinės Eduardo Bilco gatvės atkarpa tarp Alvsleben aikštės ir  Eduardo Bilco aikštės).

1900-ųjų metų atviruke pavaizduota Karaliaus aikštė (dabartinė Rozos Liuksemburg aikštė). Centriniame plane matoma tuometinė  Žemutinio Liosnico rotušė, kurioje dabar veikia Meiseno krašto muzikos mokykla.

1905 m. atviruke pavaizduota 1900 m. pastatyta Radeboilio rotušė tuometinėje Vilhelmo gatvėje. Ji savo funkciją atlieka po šiai dienai o dabartinis jos adresas - Pestalocio gatvė 6.

1928 m. atviruke matome Liosnico realinę gimnaziją esančią Štainbacho gatvėje Nr. 21. Dabartinis jos pavadinimas - Liosnico gimnazija.

1920 m. atviruke pavaizduota Neogotikinė Frydensburgo pilis, buvusi kalnų užeiga, pastatyta ant vynuogyno šlaito krašto. Dėl jos ir gatvė, kurioje ji randasi, buvo taip ir pavadinta - Viršutinės pilies gatvė.

1924 m. atvirukas. Jame iš Liosnico upelio slėnio atsiveria vaizdas į vynuogyno smuklę "Zum Pfeiffer" (pavadinimo kilmė nuo pavardės), esančią čia nuo 1695 m. Jos funkcija praktiškai nepakitusi ir mūsų laikas - dabar čia yra viešbutis.

1916 m. atviruke matomi buvusios Bilco sanatorijos (kitaip vadinamos Liosnico pilies), kurią 1892 m. įkūrė gydytojas natūropatas Eduardas Bilcas. Gatvė, kurioje randasi šis pastatas, taip pat pavadinta jo vardu.

1913 m. atviruke - buvę Zerkovico užeigos namai tuometinio to paties pavadinimo kaimo centre. Pastatas, kuris randasi Kiotčenbrodos gatvėje 39, su kai kuriais pakitimais išlikęs ligi mūsų dienų. Nuo 2012 m. jame veikia Melo muziejus.

1926 m. atvirukas. Taip tuomet atrodė Krantinės gatvė prie Elbės tuometinėje Kiotčenbrodoje, kur prisišvartuodavo garlaiviai. Antras iš kairės pastatas - šiandieninis restoranas "Garlaivis".

1913 m. atvirukas, kuriame matyti Slėnio smuklė. Ji buvo pastatyta 1875/76 metais Liosnico slėnio gatvėje. Pastatas buvo nugriautas 2000 m. o dabar toje vietoje pastatyti gyvenamieji namai.

1921 m. atvirukas, kuriame pavaizduota Bussard'o putojančio vyno gamykla, įkurta 1836 m. ir veikė šioje vietoje iki 1978 m. Kadangi pastatas yra saugomas valstybės - jis nebuvo nugriautas, o konvertuotas į daugiabutį gyvenamajį namą (2009 m.).

Leipcigo knygų mugė 2015

Įdomūs susitikimai bei diskusijos ir literatūros įvairovė - Leipcigo knygų mugė ir didžiausia Europos literatūros šventė "Leipcigas skaito" pritraukė 251.000 lankytojų. Per šį savaitgalį surengta 3.200 renginių, vykusių 410 skaitymo vietų.

Išskirtiniu programos punktu tapo visas mugės dienas vykęs renginys "1965 - 2015 Vokietija - Izraelis", skirtas 50 metų diplomatinių santykių tarp valstybių sukakčiai pažymėti. Šioje dalyje dalyvavo 40 autorių iš abiejų šalių, surengusių 74 skaitymus ir diskusijas.

Šiemet daug lankytojų pritraukė Manga komiksų konvencija. Čia savo naujausią kūrybą demonstravo iliustruotojai, o jaunimas - anime kostiumus. Šios parodos dalies naujovė - žaidimų kambarys, kur buvo galima išbandyti 15 naujausių žaidimų konsolių.

Septynių narių žiuri, sudaryta iš Vokietijos žurnalistų ir literatūros kritikų- Hubertas Vinkelsas, René Aguigah, Dirkas Kniphalsas, Sandra Kegel, Maikė Fesman, Lotaras Miuleris ir Daniela Štrigl išrinko prizininkus visose trijose nominacijose.

Kaip ir kasmet, nugalėtojai (nuotraukoje) buvo paskelbti beletristikos, eseistikos ir vertimo (į vokiečių kalbą) kategorijose. Jiems padalinamas prizinis fondas (šiemet jis - 60.000 €), kurio partneriai - Berlyno literatūros kolokviumas, žurnalas Cicero ir Vokietijos kultūros radijas.

Beletristikos kategorijoje nugalėtoju pripažintas eilėraščių rinkinys "Regentonnenvariationen" (Lietaus statinės variacijos).
Autorius: Jan Wagner.
Leidėjas: Hanser Berlin Verlag.

Grožinės literatūros / eseistikos kategorijoje laimėjo knyga "Die neue Ordnung auf dem alten Kontinent. Eine Geschichte des neoliberalen Europa". (Nauja tvarka senajame žemyne. Neoliberalios Europos istorija).
Autorius: Philipp Ther.
Leidėjas: Suhrkamp Verlag.

Geriausiu vertimu pripažintas iš hebrajų kalbos išverstas Amos Oz'o romanas Judas.
Vertėja: Mirjam Pressler.
Leidėjas: Suhrkamp Verlag.

2016 metų mugė vyks kovo 17 - 20 dienomis.



 

Drezdeno tragedijos 70-osios metinės. Gyvoji žmonių grandinė.

Nuotraukos: http://www.menschen-in-dresden.de/

Gyvoji žmonių grandinė yra ženkliausias metų įvykis minint Drezdeno sunaikinimą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Vakar, apie 18 valandą tūkstančiai žmonių susikibę rankomis suformavo gyvą juostą aplink Drezdeno senamiestį.

Briulio terasoje gyvojoje grandinėje stovėjo ir daud oficialių svečių: (iš kairės)- Kento hercogas Edvardas, Drezdeno merė Helma Orosz, Federalinis prezidentas Joachimas Gaukas , pirmoji ponia Daniela Schadt ir Saksonijos ministras-pirmininkas Stanislavas Tillichas.

Kitame Elbės krante jie galėjo matyti žmonių grandinę, ir upe prie Augusto tilto su uždegtais žibintais plaukusių baidarininkų grandinę. Iš viso tuo metu susikibę rankomis, sudarę žiedą aplink senamiestį, stovėjo apie 10.000 žmonių.

Drezdeno technikos universiteto rektorius Hansas Miuleris-Šteinhagenas (nuotraukoje centre) savo kalboje renginio pradžioje pabrėžė: "Ši gyva grandinė yra toks svarbus ir išskirtinis simbolis. Ir mes taip pat turėtume tai parodyti kitais metais".

Pagrindinis šios tragedijos renginys - pamaldos ir paminėjimas prieš tai vyko Dievo motinos bažnyčioje, kurios griuvėsiai Drezdeno centre kelis dešimtmečius po karo buvo tapę tos baisios nakties simboliu. O sutemus aplink ją miestiečiai iš degančių žvakių sudėliojo šviečiantį atminties kilimą.


 Video - Drezdenas 2015 m. vasario 13 d.

580-asis Drezdeno kalėdinis turgus

Ryškios šviesos, karšto vyno kvapas ir kalėdinė muzika vėl susitiko Drezdeno miesto centre lapkričio 27 dieną. Tokiu būdu jau 580-ąjį kartą atsidarė seniausias Vokietijoje kalėdinis turgus. Būtent čia - neoficialioje šalies Kalėdų sostinėje, šventinė šio laikotarpio nuotaika juntama stipriausiai.

Atidarymo ceremonija tradiciškai prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis Drezdeno Kryžiaus bažnyčioje, dalyvaujant apie 3000 žmonių. Dėmesio centre - žymusis Drezdeno kryžiaus choras, be kurio kalėdinių giesmių giedojimo šis renginys neįsivaizduojamas.

Advento laikotarpis prasdėjo. Sklindant kalnakasių orkestro atliekamos muzikos garsams iš bažnyčios išeina Šviesos angelo ir Kalnakasio vedama procesija. Jos pasirodymas Senojo turgaus aikštėje tradiciškai reiškia Kalėdinio turgaus atidarymą.

Kaip ir kasmet, atidarymo ceremonijos pabaigoje aikštėn įnešamas Drezdeno Kalėdinis pyragas, iškeptas pagal senovinį receptą. Šiemet jis buvo 2014 mm ilgio. Jį supjausčiusi miesto merė Helma Orosz ir paskelbė šventinio renginio pradžią.

Pirmąjį advento šeštadienį - tradicinė Slyvinio žmogiuko šventė. Šis Kalėdinio turgaus talismanas - nežinomo autoriaus sukurta kaminkrėčio figūrėlė padaryta iš sumautų ant pagaliuko apkeptų slyvų žinoma nuo 1801 metų.

Per imbierinių meduolių šventę, kuri vyksta pirmąjį Advento sekmadienį karūnuojama Meduolių princesė. Ji išrenkama iš mergaičių 6-10 metų, aktyviai pasireiškiančių kokioje nors meninėje veikloje: šokiuose, dainavime, tapyboje ir pan. Be karūnos, ji gauna 365 meduolius - visiems savo kadencijos metams.

Per pastaruosius 21 metus pagrindinis antrojo Advento šeštadienio akcentas - Kalėdinio pyrago šventė. Jos kulminacija - procesija, arklių kinkiniu vežanti milžinišką kalėdinį razinų pyragą. Spalvinga eisena su daugiau nei 500 dalyvių sukuria unikalią šventinę atmosferą.

Trečiojo Advento penktadienio vakarą kalėdinis šurmulys tęsiasi iki 23 valandos. Nuo 20 val. įsigalioja žvaigždžių valandos. Prekybininkai tuomet sumažina kainas, o įvairūs muzikiniai pasirodymai pritraukia tą Advento naktį į miesto centrą daug žmonių.

Kaip ir kiekvienais metais, trečiasis Advento šeštadienis - Kalėdinės piramidės šventė. Aukščiausia pasaulyje, daugiau nei 14 metrų aukščio šešių pakopų Rūdinių kalnų Kalėdinė piramidė - pagrindinis tos dienos Kalėdinio turgaus eksponatas. Ji švenčiama nuo 1999 m.

Na o trečiajį Advento savaitgalį užbaigia Žvakių arkos šventė. Pačioje arkoje sustatytos Rūdinių kalnų regiono amatininkų pagamintos medinės figūrėlės vaizduoja to krašto gyventojų tradicijas ir papročius.
Aplink arką taip pat gausu įdomių įvykių. Čia pasakojami įvarūs to krašto padavimai ir istorijos, dainuojamos dainos ir šokami šokiai.

Ketvirtojo Advento penktadienio programa tarptautinė. Tądien vienas iš susigiminiavusių su Drezdenu miestų prezentuoja savo Kalėdų šventimo tradicijas. Šiemet tai padarė Toskanos sostinė - Kalėdiniai sveikinimai iš Florencijos.

Na o šeštadienį surengta labdaringa akcija su šūkiu "Nuo Kalėdų eglės Kalėdų eglutėms". Tądien žymūs žmonės puošia mažas eglutes  ligoninėse, vaikų namuose ar socialinės įstaigose. Nuotraukoje: Eglutę puošia Benjaminas Kirstenas ( DNN).

Galiausiai, paskutinį Advento sekmadienį - Kryžiaus bažnyčios diena. Kadangi ši bažnyčia stovi šalia Senojo turgaus aikštės, tai per daugelį metų taip susiklostė, kad ji tapo neatsiejama Kalėdinių švenčių Drezdeno senamiestyje dalimi. Tąvakar joje giedamos Kalėdinės giesmės. Ir žinoma dalyvaujant garsiajam Drezdeno Kryžiaus chorui.

 

Tautų mūšio paminklas Leipcige

Nuotrauka: Panoramio.com

Tautų mūšio paminklas Leipcigo pietryčiuose buvo pastatytas didžiajam mūšiui, vykusiam šioje vietoje 1813 m. spalio 16-19 dienomis, atminti. Esantis 91 metrų aukščio jis yra vienas iš didžiausių paminklų Europoje ir savo išskirtiniu siluetuyra vienas iš labiausiai atpažįstamų orientyrų Leipcige. 

Įveikus 364 laiptų pakopas, nuo viršutinės apžvalgos aikštelės, galima mėgautis neįtikėtina Leipcigo ir jo apylinkių panorama. Daugiau nei 4 hektarus užimantis paminklinis kompleksas, kurio statyba vyko net 15 metų, su integruotu forumu, įspūdingai apžvelgia Tautų mūšio įvykius.

Paminklo pagrindą virš įėjimo puošia 19 metrų aukščio ir 30 metrų pločio reljefas, kurio centre didžiulė Arkangelo Mykolo, vokiečių kareivių globėjo, skulptūra. Ją sukūrė skulptorius Christianas Behrensas. Virš jos yra užrašas "GOTT MIT UNS" ("DIEVAS SU MUMIS").

Viduje - apvalios formos Šlovės salė, kuri suteikia simbolinį kapą daugiau nei 120.000 mūšio aukų. Jos viduryje bronzinė plokštė, visada papuošta gyvų gėliu vainiku. Aplink salę stovi aštuonios poros akmeninių karių. Kiek aukščiau - keturios 9,5 metrų aukščio statulos, 

kaip garbės sargyboje, simbolizuojančios vokiečių tautos dvasines vertybes (Drasą, tikėjimo stiprybę, tautos galią ir pasiaukojimą) išlaisvinimo kare.
Šlovės salės kupolo formos lubose vaizduojami 324 natūralaus dydžio raitieji kariai.



Svarbiausi paminklo istorijos faktai: 

Paminklo kertinis akmuo buvo padėtas 1898 m. spalio 18 dieną. Vyriausiasis šios šventinės ceremonijos svečias buvo kaizeris Vilhelmas II. Taip pat dalyvavo visi Vokietijos žemių princai ir žymiausi aristokratai, bei tūkstančiai paprastų piliečių.

Paminklo fundamentas buvo suformuotas iš betoninių blokų 23 metrų aukštyje virš gatvės lygio. Viso statinio struktūroje betonas sudaro 90%. Kupolo armatūra daugumoje padaryta iš sukniedytų plieno profilių. Matomos jo dalys padarytos iš granito porfyro iš Beuchos apylinkių.

Užpildai (žvyro) buvo gabenami specialiai padarytu lyniniu keltuvu, kuris kirto šalia esančias Pietines kapines bei gretimus laukus. Statybos darbus vykdė vieni gelžbetoninės statybos pradininkų Vokietijoje - statybos bendrovė Cementbaugeschäft Rudolf Wolle.

Po 15 metų statybos, minint Tautų mūšio prie Leipcigo šimtąsias metines, 1913 metų spalio 18 dieną, dalyvaujant tam pačiam kaizeriui Vilhelmui II, monumentas buvo iškilmingai atidarytas. Jo matmenys: tūris-1.200.000 m³, plotis-124 metrai ir svoris-300.000 tonų, sudaro didžiulį įspūdį net ir šiais laikais.

Trečiajame Reiche buvo deklaruojama, kad paminklas simbolizuoja Vokietijos žmonių  nenugalimumą, ir nacionalsocialistų valdžia šį istorinį monumentą plačiai naudojo kaip įspūdingą foną politiniams susibūrimams ir masinėms eitynėms.

Sukūrus VDR, tuometinė valdžia pradžioje planavo nugriauti paminklą, kuris jai asocijavosi su nacionalsocializmu. Bet galiausiai jis buvo taip pat panaudotas ideologijai - nuspręsta jį pavadinti Vokietijos-SSRS ginklo brolybės simboliu. Bet statinio būkle visiškai nesirūpino.

2002 metais buvo įkurtas Tautų mūšio paminklo fondas, kuris pradėjo rūpintis įvairiomis galimybėmis surinkti pinigų paminklo atnaujinimui. Monumento atnaujinimo darbai buvo pradėti 2004 metais ir vykdomi keliais etapais iki 2013 metų.

2013 metų spalio mėn. 18 dieną buvo plačiai švenčiamas įžymiojo mūšio prie Leipcigo 200 metų sukaktis. Atnaujintas paminklas vėl džiugino akį savo didybe ir naujomis spalvomis. Įspūdingiausias šventės renginys - istorinio mūšio rekonstrukcija.

 Navigacija:
 Spalio 18-osios gatvė 100 , 04277 Leipcigas
 Vaizdas iš paukščio skrydžio
 Google gatvės vaizdas




Paminklo istorija atvirukuose: 

1906 m.

 1908 m.

1911 m.

1911/12 m.

1913 m.

1916 m.

1924 m.

1935 m.

1969 m.

1973 m.

1980 m.