Trys riešutėliai pelenei. Po 40-ies metų.

Kai 1973 metais buvo sukurtas vokiečių-čekų bendros gamybos filmas pagal brolių Grimų pasaką "Trys riešutėliai pelenei", niekas net pagalvoti negalėjo, kad jis bus toks pat populiarus ir po 40-ies metų. Jį iki šiol myli ir vaikai ir suaugusieji.

Filmas buvo pradėtas rodyti Čekoslovakijos kino teatruose 1973 m. lapkričio 1 dieną, VDR 1974 m. kovą, o nuo 1974 m. gruodžio 19 dienos pamatė ir VFR žiūrovai. Ir nuo tada jis kiekvienais metais Advento ir Kalėdų sezono metu rodomas ne tik šių šalių, bet ir Šveicarijos, Austrijos bei daugelio kitų TV eteryje.

Filmo populiarumas neišblėsta dėl daugelio priežasčių. Vieniems tai yra poetiški Bohemijos miško ir neužmirštami Moritzburgo pilies (nuotrauka) vaizdai, įamžinti filme.

Kitiems tai nuostabi ir virpinanti širdį Karelo Svobodos muzika skambanti filme, žymaus dainininko Karelo Gotto (nuotrauka) dainavimas, be kurio taip pat neįsivaizduojama laiminga filmo pabaiga.

Na o pagrindinė priežastis tai turbūt du pagrindiniai filmo simboliai - Libuše Šafránková ir Pavelas Trávníčekas, kurie kartu stovėdami prieš DEFA ir Barrandov kino studijų filmavimo kameras , įkūnijo vieną gražiausių įsimylėjėlių porų pasaulyje.

Čekijoje šis filmas išrinktas kaip populiariausia ekranizuota pasaka 20 amžiuje. Šio filmo režisierius Václavas Vorlíčekas (nuotrauka) viename interviu kartą užsiminė, kad jei filmas ilgą laiką nerodomas per Čekijos televiziją tai žiūrovai pradeda piktintis ir net grasina nemokėsiantys televizijos mokesčio.

2009/2010 metų žiemos sezono metu Moritzburgo pilyje buvo surengta speciali paroda, "nukelianti" mus į tą nuostabų pelenės balių. Parodos metu buvo eksponuojami pasakos personažai su savo puošniais kostiumais ir daiktai iš filmo rekvizito.

Ji sulaukė didelio pasisekimo - per penkis mėnesius parodą aplankė 158.000 lankytojų. Tai buvo akivaizdi parodos kuratorės Margittos Hensel ir jos komandos sėkmė. Tad buvo nutarta parodą dar papildyti eksponatais iš filmo ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio paroda tapo nuolatine muziejaus ekspozicija.

Na o šiemet, jubiliejiniais filmo metais, šalia nuolatinės parodos, duris atveria visa triada parodų, kuri taip ir vadinasi: "Trys parodos pelenei". Tai bendras Moritzburgo pilies, Ctěnicės pilies ir Švihovo pilies (ji filme - pelenės pamotės namai) projektas.

Pelenės paliktas batelis įamžintas ant Moritzburgo pilies laiptų.

579-asis Drezdeno kalėdinis turgus

Ryškios šviesos, karšto vyno kvapas ir kalėdinė muzika vėl susitiko barokinio Drezdeno senamiesčio širdyje. Miesto centre vėl šurmuliuoja seniausias Vokietijoje - 579-asis kalėdinis turgus. Jis tęsis nuo lapkričio 27 iki gruodžio 24 dienos Senojo turgaus aikštėje. Kaip magnetai lankytojams yra atidarymo ceremonija ir 4, pilni įvykių, Advento savaitgaliai. Kiekvienais metais jie pritraukia daug žmonių iš toli ir iš arti.

Atidarymo ceremonija vyksta pirmąjį Advento trečiadienį. Tradiciškai ji pradedama ekumeninėmis pamaldomis Drezdeno Kryžiaus bažnyčioje. Muzikinėje programoje šventinės giesmės, kurias atlieka įžymusis Drezdeno Kryžiaus choras ir Drezdeno berniukų kapela.

Lapkričio 30 dieną - Slyvinio žmogiuko šventė. Tai populiarus ir linksmas suvenyras iš Kalėdinio turgaus -kaminkrėčio figūrėlė, padaryta iš sumautų ant pagaliuko apkeptų slyvų,-  laikomas tikru sėkmės simboliu. Jis labai perkamas šventinės prekybos metu.

Pirmajį Advento sekmadienį vyksta imbierinių meduolių šventė, per kurią išrenkama ir karūnuojama nauja Meduolių princesė. Be to jai yra įteikamas  iškeptas "Bobutės ir senelio medalis". Tai taip pat labai sena šventinė tradicija pasiekusi mus nuo Augusto Stipriojo laikų.

Jau 20 metų paeiliui, Antrajį Advento savaitgalį - tradicinė Kalėdinio pyrago šventė. Šventinė procesija, kurios metu arklių kinkiniu atvežamas milžiniškas kalėdinis razinų pyragas atrodo gan įspūdingai. Šįmetis pyragas buvo rekordinis - svėrė 4246 kilogramus ( 4,34 m ilgio , 1,76 m pločio , 96 cm aukščio).

Advento laikotarpiu, kaip žinoma, yra ilgiausios naktys metuose,  žvakių šviesos ir karšto vyno kvapo dėka - ir pačios jaukiausios. Trečiojo Advento penktadienio vakaro šventinė dalis - įsigalioja žvaigždžių valandos. Prekybininkai savo asortimentą siūlo mažesnėmis kainomis, kurios būna užrašytos ant didžiulių žvaigždžių. Šie pasiūlymai nuo šio vakaro galioja nuo 20 iki 23 valandos ir labai pagyvina turgaus šurmulį ilgaisiais vakarais.

Trečiąjį Advento šeštadienį - Piramidės šventė. Ši, didžiausia pasaulyje šešių pakopų 14,61 metrų aukščio Kalėdinė piramidė, su besisukančiomis ant jos 42 figūromis, stovi centrinėje aikštės dalyje ir labai gerai matoma iš bet kurio taško.
Tuo metu vyksta chorų, vokalinių grupių ir solistų varžytuvės - atlikdami Kalėdines dainas jie varžosi dėl prizų iš piramidės.

Trečiajį Advento sekmadienį - žvakių arkos (beje, ji yra didžiausia pasaulyje) šventė. Ši diena skirta Rūdinių kalnų regiono amatams, tradicijoms ir papročiams. Prie jos skamba Kalėdinės melodijos, dainuojama ir šokama.

Ketvirtasis Advento savaitgalis prasidės Kryžiaus bažnyčios diena. Kadangi ši bažnyčia stovi šalia Senojo turgaus aikštės, tai per daugelį metų taip susiklostė, kad ji tapo neatsiejama Kalėdinių švenčių Drezdeno senamiestyje dalimi. Penktadienio vakarą Kalėdinių giesmių giedoti kviečiama ateiti šeimomis. Vakaras pavadintas "Ateikite, mano vaikeliai" - 18 amžiuje sukurtos Kalėdinės giesmės pavadinimu.

Ketvirtasis Advento šeštadienis - tai diena skirta kalnakasiams. Tokią dieną, pasipuošę gražiais šventiniais kostiumais, pasirodymus rengia jų orkestrai ir chorai.

Kiekvienais metais ketvirtas Advento sekmadienis skiriamas kitų šalių kalėdinėms tradicijoms. Šiemet ši diena vadinsis - "Kalėdiniai linkėjimai iš Strasburgo". Drezdeno vokiečių-prancūzų choras pristatys prancūzišką Kalėdų senelį ir Kalėdų šventimo tradicijas.

Kalėdų metas Rūdiniuose kalnuose

Tarp visų Vokietijos žemių yra vienas regionas, kur jūs kaip niekur kitur galite pajusti romantišką Advento ir Kalėdų dvasią. Didelės ir miškingos kalvos šen bei ten pakyla iki kalnų, kurių slėniuose krašto siauruoju geležinkeliu puškuoja garvežiai.

Visur gausiai prisnigę ir visas kraštovaizdis tarsi uždengtas balta antklode. Priešais namus stovi gražiai išpuoštos eglutės su šviečiančiomis girliandomis. Kiekvienas langas šviečia šventiškai. Į Kalėdines muges gyventojai eina pasipuošę tradiciniais kalnakasių kostiumais. Visur girdisi trombonų, trimitų ir būgnų muzika.

Miestų ir miestelių aikštėse sukasi Kalėdinės piramidės su žvakių formos žibintais. Visą erdvę užpildo šventinė atmosfera. Mažos medinės figūros, tokios kaip Rūkalius, iš kurio burnos veržiasi tiršti dūmai, parodo visą medinių miniatiūrų pasaulio grožį. Šitokia Kalėdinė romantika yra tik viename pasaulio regione - Rūdiniuose kalnuose.

Kasmet Advento laikotarpiu apie 100.000 žmonių čia apsilanko ir puikiai leidžia laiką lankydami Kalėdines muges, stebėdami tradicinius kalnų paradus, kurie yra ypatingas švenčių šiame regione akcentas.
Pagal seną tradiciją šiais šaltais gruodžio

vakarais prie jaukaus ir šilto židinio susirenka kaimynai kur užsiimdami tradiciniais šio krašto amatais - medžio drožyba ir nėriniais, pasakoja įvairias istorijas ir dainuoja dainas. Tie, kurie apsistoja svečių namuose, vakarais kviečiami pasakoti juokingų anekdotų savo krašto tarme.

Visame pasaulyje žinomos Kalėdinės dekoracijos kilusios iš šio regiono. Tai Kalėdų piramidė, šviečiantis lankas, Angelas, Spragtukas ir žinoma - Rūkalius. Nors dabar daug kas gaminama mašinomis, tačiau daugelis operacijų gamyklose vis dar atliekama rankomis, kas suteikia kiekvienam gaminiui tam tikrą unikalumą.

Ypatingai šio amato tradicijos puoselėjamos Zaifene. Čia palei Pagrindinę gatvę vienas po kito rikiuojasi medžio gaminių dirbtuvėlės, ir visas kaimo centras yra ištisas Kalėdinis turgus,- netgi ne Kalėdiniu laikotarpiu.

Gyvenvietės centre stovi nuostabus kūrinys - Zaifeno kalnų bažnyčia, kuri pastatyta 1779 metais pagal garsiosios Drezdeno moterų bažnyčios pavyzdį. Virš bažnyčios įėjimo yra užrašas: "Dievo šlovei ir žmonių išganymui". Ant vėjarodės yra kalnakasio figūra: tuo nurodoma kaimo kilmė.

Nuo Fichtelbergo kalno atsiveria aukščiausiai Saksonijoje esančio miesto - Obervyzentalio panorama. Tai nuožulni plynaukštė Rūdinių kalnų šiaurėje, esanti priešvėjinėje pusėje, todėl čia pastoviai kaupiasi sniego debesys. Taigi Advento ir Kalėdų (ir ne tik) sezono metu čia visuomet gausu sniego, kas daro kraštovaizdį dar nuostabesnį.

Kalėdos ir Adventas Rūdiniuose kalnuose - tai nepamirštamas metas tiems, kurie mėgsta šį metų laiką.

Elsnico/Rūdinių kalnų kalnakasybos muziejus

1986 metų liepos ketvirtą, kalnakasių dieną, Elsnice iškilmingai buvo atidarytas kalnakasybos muziejus. Šioje vietoje iki 1971 metų veikė Karlo Liebknechto vardo šachta, kuri buvo uždaryta išsekus toje vietoje anglies atsargoms. Anglis joje buvo kasama nuo 1844 metų.

Tai vienas didžiausių ir įdomiausių kalnakasybos muziejų su savo pastatais  ir kasybos įranga. Lankytojai supažindinami su Saksonijos anglių pramonės technika, kuri buvo čia naudojama. Muziejaus lauko teritorijoje eksponuojama daug technikos - garvežys DR-52,

lentpjūvė, konvejerių palaikymo bokštas ir 7m skersmens skriemulys traukos kabeliui. Pagrindiniame pastate, be nuolatinių eksponatų apie geologiją, kasybos technologiją (su originaliu Leonardo konverteriu), leidžiančią matyti Saksonijos kasyklų besikeičiančią istoriją.

Muziejus turas prasideda nuo buvusio sargų namelio, kuriame dabar įsikūrusi bilietų kasa ir suvenyrų parduotuvė, kurioje yra nedidelis, bet gerai paruoštas tipiškų suvenyrų, knygų ir mineralų asortimentas.


Nuolatinės parodos: 

Akmens anglies susidarymas.  Prieš maždaug 300 milijonų metų mūsų planeta turėjo kitokį savo veidą, nei šiandien. Akmens anglis susidarė iš augalinių liekanų, kurios buvo suslėgtos, sukietintos ir veikiamos aukštos temperatūros ir slėgio Karbono periode.

Kalnakasių geležinkelis. Nuo 1913 iki 1960 metų tarp Elsnico/Rūdinių kalnų ir Hohenšteino-Ernstalio miestų veikė antžeminė tramvajaus linija. Tai buvo svarbi transporto arterija vystant kalnakasybos ir kitas pramonės šakas regione. Per jos egzistavimo laikotarpį juo buvo pervežta 93 milijonai keleivių.

Jungiklių salė. Šioje salėje nuo 1920 metų tęsiasi šio regiono vystymosi paroda. Skyriuje "Kasybos peizažas" eksponuojamas žemės ūkio ir pramonės kraštovaizdis su eskizais, piešiniais, nuotraukomis ir tekstais.

Motoro-generatoriaus salė. Vieta, kurioje 1923 metais pastatytas įspūdingas Leonardo konverteris su dvidešimt tonų sveriančiu smagračiu. Įrenginio paskirtis kintamąją elektros srovę paversti nuolatine, kuri maitina elektrinius mechanizmus.

Lempų kambarys. Galiausiai socialiniai-istoriniai Saksonijos anglių pramonės aspektai pateikiami skyriuje "Kalnakasių istorija". Jame lankytojai pamatys kalnakasio įrankius, lempas ir darbinius rūbus.

  
Žvilgsnis į šachtą. Lempų kambarys taip pat yra susitikimo vieta, nuo kurios prasideda paskutinis muziejaus ekskursas.
Vagonėliai akmens angliai iš šachtos išvežti.

Anglies kasimo mašina.

Šachtos įrengimas.


 




Lauko teritorija. Joje įvairūs didžiuliai kalnakasybos technikos eksponatai užbaigia parodų aplankymą. Be jau minėto garvežio BR-52, konvejerių palaikymo bokšto ir skriemulio čia matome ir krovinių vagonėlius.

 Muziejaus internetinis puslapis:
 http://www.bergbaumuseum-oelsnitz.de/ 

 Adresas:
 Pflockenstraße 28, 09376 Oelsnitz/Erzgebirge 

 Ir filmukas...