Keltai per Elbę Drezdene

Per Elbę, kuri skiria Drezdeną į dvi puses yra pastatyta 11 tiltų, bet trijuose vietose upę galima kirsti keltu. Nesvarbu koks kelionės tikslas - keltas neskubant plukdo į kitą krantą, o keleiviai tuo metu gali mėgautis miesto vaizdu iš vandens.

Linija Johanštatas - Noištatas. Ne per toliausiai nuo miesto centro, maždaug pusiaukelėje tarp Alberto ir Miško pilaitės tiltų esantis maršrutas populiarus mėgstantiems pasivaikščiojimus.

Ramioje vietoje esanti Johanštato prieplauka, šalia kurios yra įsikūręs populiarus alaus sodelis Fährgarten. Čia, belaukiant kelto, galima ramiai pasėdėti ir mėgautis upės vaizdu.

Dešiniajame Elbės krante esanti Noištato prieplauka. Čia palei upę nutiestas vienas populiariausių Europoje Elbės dviračių takas.

Šiame maršrute plaukioja keltas "Johanna", nuleistas į upę 2004 metais Laubegasto laivų statykloje.

Linija Laubegastas - Nyderpoyricas. Čia matome įspūdingus paupio pievų vaizdus kairiajame krante ir ne mažiau gražius šlaitus dešiniajame krante.

Laubegasto prieplauka įrengta salpose, bet ji lengvai pasiekiama nuo netoliese esančios 4 ir 6 maršruto tramvajų stotelės.

Kitame krante esanti Nyderpoyrico prieplauka įrengta šalia įspūdingo grožio šlaito vingiuojančio Pilnico vieškelio.

Šiuo maršrutu plaukiojantis keltas keltas "Caroline" nuleistas į vandenį 2012 metais netoliese esančioje Laubegasto laivų statykloje.

Linija Kleinšachvicas - Pilnicas yra labiausiai nutolusi nuo bet kurio tilto. Kadangi čia keltas perkelia ne tik žmones, bet ir automobilius, šiuo maršrutu gausiai naudojasi turistai vykstantys į Pilnico rūmus.

Kairiajame krante esanti Kleinšachvico prieplauka ne per toliausiai nutolusi nuo tramvajaus linijos, todėl čia nesudėtinga patekti į kitą upės pusę netgi pėsčiomis.

Šalia jos stovi idiliškas namas, pastatytas 1860 metais ir skirtas keltui aptarnauti. Dabar jame įsikūręs restoranas, o vasaros metu terasoje veikia jaukus 250 vietų alaus sodas.
http://www.faehrhaus-kleinzschachwitz.de/.

Dešiniajame krante esanti Pilnico prieplauka daugumoje skirta atvykstantiems apžiūrėti neeilinės architektūros kinietiško stiliaus  Pilnico rūmų ir jų sodo.
 http://www.schlosspillnitz.de.




 Šiame maršrute darbuojasi 1994 metais Laubegasto laivų statykloje į vandenį nuleistas keltas "Schloßfähre", kuriuo keliami per upę ne tik žmonės, bet ir lengvieji automobiliai.

Nuotraukos: http://www.lothar-dresden-reportagen.de/.

581-asis Drezdeno kalėdinis turgus

Pats pirmasis požymis, kad Drezdenas ruošiasi šventiniam šurmuliui, tai Kalėdų eglės pasirodymas Senojo turgaus aikštėje. Tačiau jos pasirinkimas buvo - tai buvo ilgo atrankos proceso, prasidėjusio dar birželio mėnesį, išdava. Per 40 spygliuočių buvo pasiūlyta aikštei papuošti, iš kurių vertinimo komisija išrinko tris tinkamiausius, o toliau jau vyko miestiečių balsavimas. Iš 7471 balsavusio daugiausia - 3 960 balsų atiteko spygliuotai gražuolei užaugusiai Lauenšteine (nuotraukoje). Ji iki spalio pabaigos dar galėjo mėgautis

Miuglico slėnio ramybe, na o lapkričio 1-osios rytą atvažiavo sunkvežimis su priekaba, kranas bei darbininkai, kurie medį nupjovė ir išsivežė į pagrindinę Drezdeno aikštę. Čia jis buvo tvirtai ir patikimai pastatytas, o ant jo sumontuotas apšvietimas. Ši eglė suteiks Kalėdiniam turgui ypatingą blizgesį.

Seniausias Vokietijoje Kalėdinis turgus - šiemet jau 581 kartą atsidarė lapkričio 26 dieną. Su savo išskirtiniais renginiais visus keturis advento savaitgalius- iki pat Šventų Kūčių, lyg koks savotiškas magnetas pritraukiantis lankytojų iš viso pasaulio.

Tradiciškai iškilmės prasidėjo Kryžiaus bažnyčioje - ten vyko ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo virš 3000 žmonių. Na o jų metu, kaip jau įprasta, giesmes giedojo du įžymūs chorai - Drezdeno Kryžiaus choras ir Drezdeno berniukų kapela. Po jų, grojant Freibergo kalnų muzikos orkestrui, visi patraukė į Kalėdinio turgaus atidarymo ceremoniją.

Ceremonijos vedėjai - Kalnakasys ir Šviesos angelas pagal nusistovėjusią tradiciją pakviečia miesto merą Dirką Hilbertą pirmąjį paragauti specialiai ta proga iškepto 2015 mm. ilgio Drezdeno Kalėdinio pyrago ir oficialiai paskelbti šventinio turgus pradžią.

Tuo pačiu metu atsidarė 233 šventiškai papuošti prekystaliai, kuriuose be tradicinių Kalėdinių saldumynų buvo pasiūlyta eglutės papuošalų iš Tiuringijos, Plaueno nėrinių, Lauzico audinių, Silezijos keramikos ir Rūdinių kalnų regiono amatininkų dirbinių iš medienos.

Visą laikotarpį kol veikia turgus - t.y. iki 2015.12.24., čia galima atsiskaityti specialiai ta proga išleistais Štryzentaleriais. Jo vertė lygi 1 eurui. Miesto informacijos centruose už 10 eurų galima įsigyti 11 monetų rinkinį - taigi vienas taleris gaunamas dovanų!

Pagal tradiciją pirmąjį advento šeštadienį - Slyvinio žmogiuko šventė. Tai iš 14 sumautų ant pagaliuko džiovintų arba keptų slyvų padaryta kaminkrėčio figūrėlė - skanėstas, kuris pardavinėjamas prieškalėdiniu laikotarpiu nuo pat 1801 m.

Per imbierinių meduolių šventę, kuri vyksta pirmąjį Advento sekmadienį karūnuojama Meduolių princesė. Šiemet ja tapo devynmetė Franziska. Jai buvo įteikamas iškeptas "Bobutės ir senelio medalis" ir nuo šiol ji oficialiai vadinama Franziska Pirmąja, bent jau šventiniame turguje.

Antrasis Advento šeštadienis - Kalėdinio pyrago šventė, šiemet vykusi jau 22 kartą. Jos kulminacija - procesija, arklių kinkiniu vežanti milžinišką kalėdinį razinų pyragą, kuris šiemet buvo 1,10 metrų aukščio, 3,65 metrų ilgio ir svėrė 3429 kg. Po to jis iškilmingai supjaustomas ir parduodamas gabalėliais.

Antrajį Advento sekmadienį pažymėta Šv. Mikalojaus iš Myros, kuris laikomas Kalėdų senelio prototipu, diena. Šiandienos tradicija, kai jis gruodžio 6 d. išvakarėse prideda geriems vaikams į batus saldainių ir dovanų, atsirado dar 14-ame amžiuje. Šiemet ši diena buvo švenčiama pirmą kartą, o jos šūkis buvo - "Mes esame neatskiriami".

Trečiojo Advento penktadienio vakarą nuo 20.00 įsigalioja žvaigždžių valandos. Iki 23 valandos daugelis prekybininkų sumažina kainas, pažymėdami tai didelėmis žvaigždėmis. Įvairūs muzikiniai pasirodymai pritraukia tą naktį į miesto centrą daug žmonių.

Kaip ir kiekvienais metais, trečiasis Advento šeštadienis - Kalėdinės piramidės šventė. Ji yra šešių pakopų ir daugiau nei 14 metrų aukščio - tai Rūdinių kalnų amatininkų, medžio apdirbėjų kūrinys. Jam skirta diena Drezdeno Kalėdiniame turguje švenčiama nuo 1999 m.

Na o trečiąjį Advento savaitgalį vainikuoja Žvakių arkos šventė. Joje sustatytos  Rūdinių kalnų regiono tautodailininkų pagamintos medinės figūrėlės vaizduoja to krašto gyventojų tradicijas ir papročius. Prie arkos gausu įdomių įvykių. Čia pasakojami įvarūs to krašto padavimai ir istorijos, dainuojamos dainos ir šokami šokiai.

Ketvirtasis Advento penktadienis pavadintas - "Kalėdiniai linkėjimai iš Lužicos". Visiems šventinio turgaus buvo pristatomos sorbų Kalėdų šventimo tradicijos ir papročiai, kuriuos pristatė etnografinis ansamblis  Krabat iš Švarckolmo.

Ketvirtasis Advento šeštadienis - tai diena skirta kalnakasiams. Tądien pasipuošę šventiniais kostiumais, pasirodymus rengia jų orkestrai. Koncertą, kuriame dalyvavo apie 500 muzikantų, vidurdienį pradėjo kalnų kapela iš Tumo su vienu žinomiausių kalnakasių dainų: Das Steigerlied.

Na ir paskutinį Advento sekmadienį - Kryžiaus bažnyčios diena. Kadangi ji stovi šalia Senojo turgaus aikštės, tai per daugelį metų taip susiklostė, kad ji tapo neatsiejama Kalėdinių švenčių Drezdeno senamiestyje dalimi. Tąvakar joje giedamos Kalėdinės giesmės. Ir žinoma dalyvaujant garsiajam Drezdeno Kryžiaus chorui.

 Drezdeno Kalėdinis turgus užsidarė gruodžio 24 d. Iki kitų metų!

"Trijų riešutėlių" magija - mūsų Pelenė sugrįžo!

Moritzburgo pilis žiemą! Man šis vaizdas neatsiejamas nuo pirmą kartą vaikystėje matyto filmo Trys riešutėliai pelenei. Ir nors metams bėgant šią pasaką žiūrėjau dar ne vieną kartą - bet jos emocinis patrauklumas taip ir lieka neišdildomas.

2013 m. buvo gražiai atšvęstas filmo 40-metis, o štai po dvejų metų pertraukos, lapkričio 7 d. lankytojų pamėgta speciali paroda vėl pakvietė pasinerti į gražiausios visų laikų filmo-pasakos kerintį pasaulį. Šios parodos tikslas - su smulkmenomis perteikti lankytojams filmo atmosferą.

450 kv. metrų plote, 10-yje kambarių, kur anksčiau dioramose buvo vaizduojamos scenos iš filmo, dabar naujai sukurtas pelenės pasaulis. Pavyzdžiui - įrengti šį "Pelenės mišką" su medžių kamienais kainavo daug pastangų.

Čia taip pat eksponuojami penki originalūs drabužiai iš filmo - įskaitant karaliaus, pamotės bei įvairių šokėjų. Be to yra keturios aukštos kokybės suknelės, kurios buvo pasiūtos pagal originalių specifikacijas. Be to kelia susižavėjimą ir kiti originalūs rekvizitai.

Ekspozicijoje, žinoma, galima pamatyti ir nemažai filmo scenų. Jos primena pelenės, kurią suvaidino aktorė Libuše Šafránková, virsmą princese. O viskas, kaip žinoma, prasidėjo nuo trijų lazdyno riešutėlių gautų iš pelėdos Rozali.

Pirmame ji rado medžiotojo kostiumą, kuriuo apsirengusi demonstravo princui (aktorius Pavelas Trávníčekas) ir jo draugams meistriškumą šaudyme iš lanko. Savo taiklumu ji pranoko visus, ir kai tik buvo paskelbta geriausiu šauliu, nepastebimai pasišalino iš medžioklės.

Antrame riešutėlyje buvo balinė suknelė, kurią apsirengusi pelenė sėdo ant savo žirgo Jurášeko ir nujojo į pilį, kur vyko puota. Na o princas, sužavėtas nepažįstamosios viešnios grožio, paprašė jos rankos, bet pelenė uždavusi jam 3 mįsles, pabėgo iš pilies.

Grįžusi namo pelenė atidarė trečią riešutėlį ir labai nusebo pamačiusi ten jau vestuvinę suknelę. Na o princas tuo metu pamotės ūkyje visoms merginoms matavo jos paliktą batelį. Nė vienai netiko. Tada visų nuostabai, į kiemą raita ant Jurašeko atvyksta Pelenė apsivilkusi nauja suknele. Ir žinoma - batelis jai tiko.

Parodoje netgi yra sukurta improvizuota 70-ųjų stiliaus kino foje su užuolaidomis iš raudono audeklo. O joje ekspozicijos rengėjai lankytojams siūlo paimti po lazdyno riešutą, kuris vis dar atlieka svarbų vaidmenį parodos metu. Beje,- jų visam žiemos laikotarpiui atsivežta net 300 kg.
Turo pabaigoje, kaip įprasta, vilioja pilies virtuvė. Ten galima išgerti kavos ir paragauti skanaus pyrago.

Žiemos paroda "Trys riešutėliai pelenei" Moritzburgo pilyje.
http://www.schloss-moritzburg.de/drei_haselnuesse_fuer_aschenbroedel/.

Pradžia - 2015.11.07. Pabaiga - 2016.02.28.

Moritzburgas. Fazanų pilaitė.

Fazanų pilaitė - ko gero mažiausia Karališkoji pilis Saksonijoje, buvo pastatyta 1769-1782 metais apie 2.5 kilometro į rytus nuo Medžioklės pilies, prie Bernsdorfo žemutinio didžiojo tvenkinio. Šis vėlyvojo baroko stiliaus statinys su kinietiškais motyvais buvo skirtas didikų šeimoms apsistoti medžioklės metu.

Tokį savo pavadinimą gavo dėl vėlesniu metu šalia pilaitės atsiradusio laukinių paukščių aptvaro. Jame buvo veisiami ir auginami fazanai, kurie vėliau būdavo patiekiami ant karališkojo stalo. Nuo neatmenamų laikų keptas fazanas buvo itin vertinamas delikatesas aukštuomenės puotose.

Dviaukštė kvadratinės formos pilaitė, kurios kraštinės ilgis tik 13,4 metrų, tai dviejų tuometinių Karališkųjų rūmų architektų- Johano Danieliaus Šadės ir Johano Gotlybo Hauptmano kūrinys, ir buvo naudojama kaip Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto I vasaros rezidencija.

Prie pastato yra gražūs barokiniai laiptai - į rytus ir į pietus. Labiau nutolę pietiniai, kurių pagrindo centre įkomponuota Putto skulptūra, palaipsniui pereina į išplėstą parką, kurį pagal to meto ir vietos tradicijas puošia įvairios skulptūros iš smiltainio.

Nuo rytinės terasos pusės atsiveria nuostabus vaizdas į tvenkinį bei  švyturį, stovintį molo gale. Pačiai pilaitei puošnumo suteikia visuose keturiuose jos kampuose esančios elnių skulptūros, bei prie šiaurinės pusės įėjimo už suolo iš smiltainio stovinti medžioklės deivės Dianos statula.

Na o vainikuoja pastatą kinietiškas akcentas - ant pagalvės patogiai įsitaisiusio Mandarino ir jam virš galvos skėtį nuo saulės laikančio berniuko figūros. Papūtus stipresniam vėjui visa ši konstrukcija, sumontuota ant specialaus rėmo, linguoja - taip mandarinas pasveikina atvykstančius.

Pilaitės interjeras taipogi unikalus. Pirmame aukšte esančiame miegamajame sienos papuoštos plunksnų tapetais. Šiam grožiui 18-ame amžiuje sukurti prireikė 42 kilogramų arba apytiksliai 250 000 plunksnų. Medžiagos "tiekėjais" tuomet buvo žąsys, didžiosios antys, povai ir fazanai.

Ant šalia esančio kinietiško kabineto sienų- tos šalies motyvais išsiuvinėti šilkiniai tapetai. Bėgant metams jie aišku išbluko, o juos atkuriant 2010-2013 metais specialistai rėmėsi tik juodai-baltomis 30-ties metų senumo nuotraukomis. Čia teko pasitelkti kompiuterizuotą siuvinėjimo mašiną- ir : rezultatas buvo stulbinantis.

Viršutiniame aukšte įsikūrė didžiausias pastato kambarys- valgomasis su savo paauksuotais tinko ornamentais. Pro didelius galima gėrėtis Veneros fontanu ir kanalu pasiekiamą tolumoje matomą barokinę pilį. Šioje salėje savaitgaliais rengiamos civilinės vestuvių ceremonijos.

 http://www.schloss-moritzburg.de/de/fasanenschloesschen.

 Fazanerija  , 01468 , Moritzburgas , Vokietija
 Google žemėlapyje.