Vasario 13-oji ir balta rožė

Minint Drezdeno subombardavimo 66-ąsias metines apie 17 tūkstančių žmonių sudarė gyvąją grandinę apjuosdami miesto centrą.Visi jie buvo įsisegę į atlapus baltasias rožes-tikėjimo ir vilties simbolį,kad panaši istorija daugiau nebepasikartos.
1945-ųjų metų vasario 13-osios naktį visas Drezdenas paskendo ugnyje po serijos bombardavimų, kuriuos įvykdė Didžiosios Britanijos bei JAV aviacija. Iš didžiosios daugumos miesto pastatų liko tik sienų fragmentai. Visas antskrydžio brutalumas pasireiškė tuo, kad buvo bombarduojama ne planingai naikinant strateginius objektus, priešo infrastruktūrą bei pramonę, kas lyg ir pateisinama karo sąlygomis, bet bombarduota be pasirinkimo, nesiskaitant su aukomis, visiškai nekreipiant dėmesio nei į kultūrinius, nei į civilius objektus, dargi taip, kad, pasak gyvų šios tragedijos liudininkų, lydėsi šaligatvis ir tūkstančiai žuvo ne tik nuo pačių bombų pataikymų, bet tiesiog duso ir degė gatvėse nuo nežmoniškos aplinkui tvyrančios kaitros.

Štai kaip savo knygoje šią tragediją 1957m. aprašė iš šio miesto kilęs vokiečių rašytojas Erichas Kestneris :
"...Taip.Drezdenas buvo nuostabus miestas.Galite manim tikėti.Turite tikėti!Juk nė vienas iš jūsų,nors tėvas ir kažin koks turtingas būtų,negalės,sėdęs į traukinį,nuvažiuoti ir pažiūrėti,ar aš tiesą sakau.Mat Drezdeno miesto nebėra.Jis,išskyrus menkus likučius,dingo nuo žemės paviršiaus.Antrasis pasaulinis karas nušlavė jį per vieną vienintelę naktį,vienu vieninteliu rankos mostu.Šimtmečiais buvo kuriamas jo neprilygstamas grožis.Ir poros valandų užteko,kad jis dingtų tarsi užburtas.Tai įvyko 1945 metų vasario 13 dieną..."
( Erich Kästner, "Als ich ein kleiner Junge war" ,1957)
Čia galima pažiūrėti 2011.02.13. gyvoji grandinė 
Taip pat vieno iš Drezdeno naujamiesčio metraštininkų reportažą apie gyvąją žmonių grandinę 2011.02.13. Drezdene .
Drezdeno fotometraštininkas Lotaras Lange taip pat sukūrė fotoreportažą .