2011-02-18

Vila Augustin

Šiame name dabar įsikūręs vieno žinomiausių vokiečių rašytojo Ericho Kestnerio muziejus.Kaip nebūtų keista,rašytojas čia niekada negyveno ir pati vila jam niekad nepriklausė.Bet taip jau susiklostė,kad namas siejamas būtent su jo vardu.Kodel? Ogi todėl,jog jis,dar būdamas vaikas buvo gan dažnas svečias čia.Ir jam čia labai patikdavo.Vila priklausė jo dėdei- mamos broliui Francui Augustinui, kurio vardu vadinama iki šiol.
Štai kaip jis prisimena savo knygoje: "Jis (Francas Augustinas) nusipirko namą Antono gatvėje."Namas" ne visai tas žodis.Tai buvo trijų aukštų erdvi vila su pavėsingu sodu,daugiau panašiu į parką ir besiremiančiu galu į Alberto aikštę.Į tą Alberto aikštę,per kurią eidavau į mokyklą...                                               Toms valdoms,be didelės vilos ir mažo parko,be aukštų senų medžių,dar priklausė šiltnamis,du paviljonai ir ūkinis pastatas su arklide,vežimų pašiūre ir vežėjo butu..."                  
1999 metais ant tvoros,juosiančios šį sklypą atsirado bronzinė svajojančio berniuko skulptūra

              
Taip vengrų menininkas Matyas Varga įamžino mažajį Erichą būtent taip,kaip jis pats aprašė savo vaikystės atsiminimuose:                "Įdomiausia man būdavo tupėti ant sodo tvoros ir stebėti Alberto aikštės šurmulį.Tramvajai,važiuojantys į senamiestį,Vaisen Hiršą,Noištadto geležinkelio stotį,į Kločę ir Helerau,sustodavo tiesiai priešais mane,tarsi norėdami įtikti.Šimtai keleivių išlipdavo,įlipdavo ir persėsdavo,kad aš turėčiau į ką pasižiūrėti.Vežimai,karietos,automobiliai ir žmonės stengdavosi dėl manęs kaip įmanydami.Abu fontanai rodydavo savo sugebėjimus.Pūsdami ragą ir skambindami varpu pro šalį dardėdavo  ugniagesiai.Prakaituoti grenadieriai,dainuodami ir žengdami į koją,grįždavo iš pratybų.Iškilniai prariedėdavo grindiniu karaliaus ekipažas.

                                          Ledų pardavėjai baltomis uniformomis prie gatvės kampo siūlė už penkis ir dešimt pfenigų vaflinių ledų.Iš aludarių vežimo iškrisdavo šimto litrų statinė,ir pasižiūrėti sulėkdavo smalsuolių būrys.Alberto aikštė būdavo scena,o aš sėdėdavau jazminų ir medžiu ložėje ir negalėdavau atsižiureti.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.