Zaifhennersdorfo Kryžiaus bažnyčia

Šios bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1796 m. liepos 5 d. Tada šis naujas pastatas buvo būtinas, nes ankstesnė bažnyčia buvo per maža ir be to buvo blogos būklės. Bažnyčią, talpinančią 2450 žmonių, suprojektavo ir pastatė Karlas Christianas Eschke. Pašventinta ji buvo 1798 m. lapkričio 11 d.

Iš pradžių bokšte buvo pakabinti trys įvairių dydžių bronziniai varpai o vėliau ir ketvirtas. Pirmojo pasaulinio karometu trys iš jų buvo konfiskuoti karo reikmėms. Buvo pasigailėta tik paties seniausio - 1777 metais Drezdene Weinholdo liejykloje išlieto 850 kg. varpo.

Vidinė bažnyčios nava yra 36 metrų ilgio, 20 metrų pločio ir 12 metrų aukščio. 1935 metais naktį iš kovo 22 į 23 d. kilęs baisus gaisras visiškai sunaikino interjerą ir stogą. Juos sekančiais metais atkūrė architektas Richardas Schiffneris.

Todėl ir dabartinis interjero dekoras datuojamas 1936 metais. Virš altoriaus dominuojantis 7 metrų aukščio medinis kryžius primena tą baisųjį gaisrą ir simbolizuoja prisikėlimą. Būtent tais metais atstačius bažnyčią jai ir suteiktas dabartinis pavadinimas. Altorius ir krikštykla buvo pagaminti iš kriauklainio. Krikštykloje ir zakristijoje yra du langų vitražai sukurti menininko iš Citau Hanso Kecho. Juose vaizduojami keturi didieji evangelistai.

Dideli vargonai pagaminti Schusterio įmonėje taip pat įrengti 1936 m. Galingas instrumentas turi 4 manualus, 71 registrą ir 5402 vamzdžius. Puiki akustika čia leidžia vystyti įvairią muzikinę veiklą. Čia koncertuoja žinomiausi Saksonijos bažnytinės muzikos chorai ir dažniausiai visos dabar esamos šventykloje 1600 vietų būna užimtos.

VDR laikais visiškai nebuvo skiriamas dėmesys tokių pastatų išsaugojimui, todėl bažnyčia ir atsidūrė atsidūrė sudėtingoje būklėje - ypač jos 57 metrų aukščio bokštas. Ir tik po politinių permainų šalyje bendruomenė sugebėjo visiškai suremontuoti pastatą. Tai įvyko 1996 metais, o dar po dviejų metų buvo atšvęstas jos 200 metų jubiliejus. Beje, vargonų palėpėje vis dar saugomas tas visas istorijos negandas pragyvenęs, 1777 metais nulietas varpas.

 http://www.kreuzkirche-seifhennersdorf.de/

 Rumburko gatvė 38 , 02782 , Zaifhennersdorfas
 Google Maps



 



 

Naujoji smuklė prie Kionigšteino tvirtovės

Kur kadaise Augustas Stiprusis vykdamas į Kionigšteino tvirtovę sustojo poilsio,- šiandien svečius sveikina viešbutis-restoranas "Naujoji smuklė". Net praėjus trims šimtmečiams jis išlieka kaip istoriškai reikšminga vieta.

"Naujoji smuklė" prie tvirtovės vartų buvo ne tik poilsio keliaujantiems bet ir nuolatinė istorinių asmenybių iš visos Europos susitikimų vieta. Joje apsistodavo princai ir karaliai su savo palydomis, čia buvo sudarinėjamos įvairios tarpvalstybinės sutartys.

Šią smuklę 1721 m. įkūrė tvirtovės komendantas Frydrichas Vilhelmas fon Kyjavas. Nuo tada čia ir pradėjo lankytis svarbios personos. Net Prancūzijos imperatorienė Marija Luizė pakeliui į Kionigšteiną 1812.06.02 buvo sustojusi poilsio.

Po Antrojo pasaulinio karo viešbutis buvo naudojamas kaip darbininkų vasarnamis. Nuo 1990 jis stovėjo nenaudojamas, kol 1997 m. pastatą nusipirko Ulrike Fritsch. Jai šis objektas ir pavydėtina jo aplinka visada patiko.

Eksterjeras, kuris turėjo derėti tvirtovės fone  buvo atstatytas kiek buvo įmanoma panašesnis į originalų, na o interjero dizainą kūrė pati šeimininkė. Ji pati pasiuvo net užuolaidas. 1998 metais viešbutis ir restoranas pagaliau buvo atidarytas.

Viešbutyje pavargusių keliautojų laukia 40 lovų, išalkę laukiami restorane. Tarp lankytojų labai populiarus ir alaus sodelis terasoje, iš kurios galima mėgautis nuostabiais apylinkės vaizdais.

Šalia įrengtas miniatiūrinis golfo laukas su 18 duobučių.

  http://www.neue-schaenke.de/

 Am Königstein 3 , 01824 , Kionigšteinas
 Google Maps
 

Drezdeno bombardavimo aukų pagerbimas Šilo kapinėse

Vasario 13-ąją keli šimtai žmonių atėjo į Drezdeno Šilo kapines pagerbti miesto bombardavimo, kuris įvyko prieš 69 metus, aukų. Tarp dalyvių taip pat buvo daug vyresnio amžiaus gyventojų, kurių kaip gyvųjų tos tragedijos liūdytojų, laikui bėgant lieka vis mažiau.

"Mes, jaunesni, privalome neleisti, kad tai, kas kažkada įvyko, išnyktų iš atminties. Šio bombardavimo aukos niekuo nekalti žmonės, patekę į šią mėsmalę dėl nacių Vokietijos primesto kitoms valstybėms karo."- sakė miesto merė Helma Orosz prieš vainikų padėjimo prie memorialo ceremoniją.

Renginyje taip pat dalyvavo Saksonijos Landtago pirmininkas Matijas Riosleris, Ministras pirmininkas Stanislavas Tillichas, JAV ir Didžiosios Britanijos konsulai, krašto parlamento bei miesto tarybos nariai.

Vainikų padėjimo ceremonija buvo dalis Drezdeno subombardavimo  1945 metų vasario 13-14 dienomis ir nusinešusio 25.000 gyvybių, metinių oficialaus minėjimo.

 https://13februar.dresden.de/

 Nuotraukos:  
 http://www.lothar-dresden-reportagen.de

Dėl visų blogybių, kurios nutinka, kalti ne tik tie, kurie jas padarė, bet ir tie, kas neužkirto tam kelio. 
                            Erichas Kestneris.

Prarasti pastatai. Šaulių kareivinės.

Šios kareivinės, pastatytos 1868-1871 metais,- pats pirmasis iš didelių karinės paskirties pastatų  Albertštato rajone. Didelę dalį statytojų sudarė   1870/71 m. prancūzų karo belaisviai, kurie buvo apgyvendinti šalia esančios Alauno aikštės barakuose.
(1890 m. vaizdas).

Panašus į pilį 4/5 aukštų pastatas turėjo visas karių buičiai reikalingas patalpas bei arklides kieme. Centrinį įėjimą puošė dvi natūralaus dydžio šaulių figūros iš smiltainio. Foje sienas puošė medalionai, vaizduojantys karinius medalius ir marmurinės plokštės su karių, kritusių  1870/71 m. kare, pavardėmis. (1909 m. vaizdas).

Kareivinėse įsikūrė iš naujo suformuotas  Karališkasis Saksonijos "Princo Georgo" šaulių pulkas Nr. 108, todėl jos ir gavo tokį pavadinimą. Taikos metu padalinį sudarė apie 1500 karių, iš kurių 18 buvo vadovaujantys karininkai.

Po Saksonijos kariuomenės išformavimo 1918 m. pastatu naudojosi įvairios karinės institucijos. 1945 m. pastatas buvo subombarduotas o 1954 m. visiškai nugriautas. Iki 1992 m. toje vietoje stovėjo ГСВГ kariuomenės ūkiniai pastatai.
 (2009 m. nuotr. - tuščia pieva).

2011/12 metais šioje vietoje buvo pastatytas modernus gyvenamųjų namų kvartalas.

Navigacija:
Kėnių gatvė (Tannenstraße) 6-28 , 01099 , Drezdenas

Trys riešutėliai pelenei. Po 40-ies metų.

Kai 1973 metais buvo sukurtas vokiečių-čekų bendros gamybos filmas pagal brolių Grimų pasaką "Trys riešutėliai pelenei", niekas net pagalvoti negalėjo, kad jis bus toks pat populiarus ir po 40-ies metų. Jį iki šiol myli ir vaikai ir suaugusieji.

Filmas buvo pradėtas rodyti Čekoslovakijos kino teatruose 1973 m. lapkričio 1 dieną, VDR 1974 m. kovą, o nuo 1974 m. gruodžio 19 dienos pamatė ir VFR žiūrovai. Ir nuo tada jis kiekvienais metais Advento ir Kalėdų sezono metu rodomas ne tik šių šalių, bet ir Šveicarijos, Austrijos bei daugelio kitų TV eteryje.

Filmo populiarumas neišblėsta dėl daugelio priežasčių. Vieniems tai yra poetiški Bohemijos miško ir neužmirštami Moritzburgo pilies (nuotrauka) vaizdai, įamžinti filme.

Kitiems tai nuostabi ir virpinanti širdį Karelo Svobodos muzika skambanti filme, žymaus dainininko Karelo Gotto (nuotrauka) dainavimas, be kurio taip pat neįsivaizduojama laiminga filmo pabaiga.

Na o pagrindinė priežastis tai turbūt du pagrindiniai filmo simboliai - Libuše Šafránková ir Pavelas Trávníčekas, kurie kartu stovėdami prieš DEFA ir Barrandov kino studijų filmavimo kameras , įkūnijo vieną gražiausių įsimylėjėlių porų pasaulyje.

Čekijoje šis filmas išrinktas kaip populiariausia ekranizuota pasaka 20 amžiuje. Šio filmo režisierius Václavas Vorlíčekas (nuotrauka) viename interviu kartą užsiminė, kad jei filmas ilgą laiką nerodomas per Čekijos televiziją tai žiūrovai pradeda piktintis ir net grasina nemokėsiantys televizijos mokesčio.

2009/2010 metų žiemos sezono metu Moritzburgo pilyje buvo surengta speciali paroda, "nukelianti" mus į tą nuostabų pelenės balių. Parodos metu buvo eksponuojami pasakos personažai su savo puošniais kostiumais ir daiktai iš filmo rekvizito.

Ji sulaukė didelio pasisekimo - per penkis mėnesius parodą aplankė 158.000 lankytojų. Tai buvo akivaizdi parodos kuratorės Margittos Hensel ir jos komandos sėkmė. Tad buvo nutarta parodą dar papildyti eksponatais iš filmo ir nuo 2011 metų lapkričio mėnesio paroda tapo nuolatine muziejaus ekspozicija.

Na o šiemet, jubiliejiniais filmo metais, šalia nuolatinės parodos, duris atveria visa triada parodų, kuri taip ir vadinasi: "Trys parodos pelenei". Tai bendras Moritzburgo pilies, Ctěnicės pilies ir Švihovo pilies (ji filme - pelenės pamotės namai) projektas.

Pelenės paliktas batelis įamžintas ant Moritzburgo pilies laiptų.

579-asis Drezdeno kalėdinis turgus

Ryškios šviesos, karšto vyno kvapas ir kalėdinė muzika vėl susitiko barokinio Drezdeno senamiesčio širdyje. Miesto centre vėl šurmuliuoja seniausias Vokietijoje - 579-asis kalėdinis turgus. Jis tęsis nuo lapkričio 27 iki gruodžio 24 dienos Senojo turgaus aikštėje. Kaip magnetai lankytojams yra atidarymo ceremonija ir 4, pilni įvykių, Advento savaitgaliai. Kiekvienais metais jie pritraukia daug žmonių iš toli ir iš arti.

Atidarymo ceremonija vyksta pirmąjį Advento trečiadienį. Tradiciškai ji pradedama ekumeninėmis pamaldomis Drezdeno Kryžiaus bažnyčioje. Muzikinėje programoje šventinės giesmės, kurias atlieka įžymusis Drezdeno Kryžiaus choras ir Drezdeno berniukų kapela.

Lapkričio 30 dieną - Slyvinio žmogiuko šventė. Tai populiarus ir linksmas suvenyras iš Kalėdinio turgaus -kaminkrėčio figūrėlė, padaryta iš sumautų ant pagaliuko apkeptų slyvų,-  laikomas tikru sėkmės simboliu. Jis labai perkamas šventinės prekybos metu.

Pirmajį Advento sekmadienį vyksta imbierinių meduolių šventė, per kurią išrenkama ir karūnuojama nauja Meduolių princesė. Be to jai yra įteikamas  iškeptas "Bobutės ir senelio medalis". Tai taip pat labai sena šventinė tradicija pasiekusi mus nuo Augusto Stipriojo laikų.

Jau 20 metų paeiliui, Antrajį Advento savaitgalį - tradicinė Kalėdinio pyrago šventė. Šventinė procesija, kurios metu arklių kinkiniu atvežamas milžiniškas kalėdinis razinų pyragas atrodo gan įspūdingai. Šįmetis pyragas buvo rekordinis - svėrė 4246 kilogramus ( 4,34 m ilgio , 1,76 m pločio , 96 cm aukščio).

Advento laikotarpiu, kaip žinoma, yra ilgiausios naktys metuose,  žvakių šviesos ir karšto vyno kvapo dėka - ir pačios jaukiausios. Trečiojo Advento penktadienio vakaro šventinė dalis - įsigalioja žvaigždžių valandos. Prekybininkai savo asortimentą siūlo mažesnėmis kainomis, kurios būna užrašytos ant didžiulių žvaigždžių. Šie pasiūlymai nuo šio vakaro galioja nuo 20 iki 23 valandos ir labai pagyvina turgaus šurmulį ilgaisiais vakarais.

Trečiąjį Advento šeštadienį - Piramidės šventė. Ši, didžiausia pasaulyje šešių pakopų 14,61 metrų aukščio Kalėdinė piramidė, su besisukančiomis ant jos 42 figūromis, stovi centrinėje aikštės dalyje ir labai gerai matoma iš bet kurio taško.
Tuo metu vyksta chorų, vokalinių grupių ir solistų varžytuvės - atlikdami Kalėdines dainas jie varžosi dėl prizų iš piramidės.

Trečiajį Advento sekmadienį - žvakių arkos (beje, ji yra didžiausia pasaulyje) šventė. Ši diena skirta Rūdinių kalnų regiono amatams, tradicijoms ir papročiams. Prie jos skamba Kalėdinės melodijos, dainuojama ir šokama.

Ketvirtasis Advento savaitgalis prasidės Kryžiaus bažnyčios diena. Kadangi ši bažnyčia stovi šalia Senojo turgaus aikštės, tai per daugelį metų taip susiklostė, kad ji tapo neatsiejama Kalėdinių švenčių Drezdeno senamiestyje dalimi. Penktadienio vakarą Kalėdinių giesmių giedoti kviečiama ateiti šeimomis. Vakaras pavadintas "Ateikite, mano vaikeliai" - 18 amžiuje sukurtos Kalėdinės giesmės pavadinimu.

Ketvirtasis Advento šeštadienis - tai diena skirta kalnakasiams. Tokią dieną, pasipuošę gražiais šventiniais kostiumais, pasirodymus rengia jų orkestrai ir chorai.

Kiekvienais metais ketvirtas Advento sekmadienis skiriamas kitų šalių kalėdinėms tradicijoms. Šiemet ši diena vadinsis - "Kalėdiniai linkėjimai iš Strasburgo". Drezdeno vokiečių-prancūzų choras pristatys prancūzišką Kalėdų senelį ir Kalėdų šventimo tradicijas.